Nepriklausomoje valstybėje gyvename daugiau nei 20 metų, bet vis dar savęs klausiame, ką mums reiškia būti Lietuvos piliečiams. Minint valstybės atkūrimo metines dienraštis „Kauno diena“ pakalbino žinomus šalies žmones, kas jiems yra lietuvybė, pilietybė, kalba, Lietuvos nepriklausomybė, ar jie didžiuojasi būdami lietuviais.

Dainininkas Gabrielius-Svaras Liaudanskas

- Ar vasario 16-oji jums eilinė diena, kurią žinot kaip Lietuvos nepriklausomybės dieną, ar kažkas daugiau?

- Tai – šventė, o savo gyvenime nusprendžiau minėti jų labai nedaug. Neminiu tų, kurios nesusijusios su mūsų šalimi, vietove, o vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją – miniu būtinai. Tai turi būti normalu kiekvienam čia gimusiam žmogui. Džiugu, kad kiekvienais metais nuo gedulingų minėjimų ir dejonių ji virsta tikra švente.

- Kokius išskirtumėte tris Lietuvos istorijos įvykius?

- Didelę nostalgiją jaučiu Žalgirio mūšiui. Dalyvavau 600 metų minėjime. Taip pat – 1991-ieji metai. Ten dalyvavau, buvau labai arti. Buvau 18 metų ir man tai asmeniškas santykis. Žinoma,  Baltijos kelias, kuriame stovėjo ne tik Lietuvoje gimę, augę ir čia gyvenantys žmonės. Nepamenu, kokiame kilometre stovėjau, bet buvo „uch“ jausmas! Dar niekada gyvenime nemačiau tokios vieningos tautos, kaip Sąjūdžio laikais ir Baltijos kelyje. Tokio vieningumo nebuvo, net ir „Žalgiriui“ laimėjus Eurolygą, kai susivienijo visa Lietuva.

- Ar reikia atimti (suteikti) Lietuvos pilietybę iš tų (tiems), kurie nemoka lietuviškai?

- (Šypsosi) Nemanau, kad reik atimti pilietybę, jei jau ją turi. Bet tarpusavio santykiuose, situacijose, dažniausiai lemia bendravimas. Ir jei kažkas net piktybiškai nemoka lietuvių kalbos, kažkokiu metu, kažkokioje vietoje nesusikalbėjo, pastūmė, įžeidė – sveiko proto, ryškios sąmonės žmonės gali tai išspręsti civilizuotai. Ir ne tiek daug reikia išmokti kalbą, jei nori toje šalyje gyventi.

Mūsų tautiečiai Anglijoje, bent jau didžioji dalis, irgi nemoka taip, kaip britai. Tačiau gyvena, susikalba. Tai – žmogiškumo, švietimo, bendravimo ir geranoriškumo klausimas.

- Ar čiuožėja Isabella Tobias buvo verta Lietuvos pilietybės?

- Lyg tyčia vakar apie tai galvojau. Žinoma, mums norisi pasiekimų. Bet atsiranda pavojus, kai kitose šalyse, kurios lengvai dalina pilietybę į kairę ir dešinę. Tada kinta vertė ir atsiranda precedentas. O tuomet jau galima suktis, bandyti praslysti. Atsiras gerų futbolininkų, krepšininkų, bėgikų iš Etiopijos. Nieko asmeniško, bet po to nerasime priežasčių atsakyti ir jiems. Todėl šiuo atveju, prezidentė pasielgė teisingai.

- Jei vasario 16 dieną reikėtų dalyvauti Lietuvos Tautinio jaunimo arba Tolerantiško jaunimo asociacijos eisenoje, kokią pasirinktumėte?

- Labai kontraversiška. Neičiau nei su viena, nei kita. Esu prieš ideologijas. Kiekviena demonstracija turi kažkiek moralinio smurto, jėgos demonstravimo.

Man daug kas nepatinka JAV, bet tėvynės mylėjimo, šventimo iš jų galėtume pasimokyti. Žinoma, tai darbas su žmonių mentalitetu ir tam reikia daug laiko. Nors mes akivaizdžiai keičiamės į gerą pusę.

Kažkada įvyko naktinės eitynės. Po to pabudo kita puse, po to įvyko konfrontacija, dvi kovojančios pusės. Atsirado trečioji, gal nekariaukime, bet džiaukimės? Nebijau kariauti ir kovoti už savo įsitikinimus, bet tądien noriu švęsti. Nes mes labiau linkę į depresijas, liūdesį, daug liūdnų minėjimų.

Vasario 16-oji turi būti ne pažiūrų, ne ideologijų ar dar kieno nors demonstracijų, bet tėvelių, vaikų, brolių, seserų, draugų ir visų žmonių išėjimo į miestą, dainavimo, bendravimo, švytėjimo, šypsenų diena. Vasario 16-oji turi būti šventė.

Visuomet tą dieną grojame lietuvių bendruomenėse. Šiemet – Glazge, pernai – Visagine, kur ne paslaptis, mažai lietuvių, tačiau salė buvo pilna. Pabendravome apie visus dalykus ir viskas buvo super. Šiek tiek bijojau, bet greitai nusiraminau – viskas gerai.

- Kada labiausiai didžiavotės, kad esate lietuvis?

- Kiekvieną kartą, kai kažką pasiekiame kaip šalis, tuo didžiuojuosi. Bet niekada nesigėdijau, kad esu lietuvis. Ir niekada neatsisakysiu šių šaknų.

Aktorė Vaida Bičkutė

- Ar vasario 16-oji jums eilinė diena, kurią žinot kaip Lietuvos nepriklausomybės dieną, ar kažkas daugiau?

-Žinoma, daugiau. Patriotiškumo jausmas man nėra svetimas. Tą dieną apima kitoks jausmas ir pasididžiavimas, žvelgiant į vėliavą.

- Kokius išskirtumėte tris Lietuvos istorijos įvykius?

- Nuo Žalgirio mūšio iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Kovo 11-ąją. Ir 1918 metų vasario 16-oji – Lietuvos nepriklausomybės diena.

- Ar reikia atimti (suteikti) Lietuvos pilietybę iš tų (tiems), kurie nemoka lietuviškai?

- Iš tų, kuriems pilietybė jau suteikta, nematau prasmės atimti. Mūsų ir taip nedaug, o jei jie nori būti Lietuvos piliečiai, tegul būna. O suteikti pilietybę nemokančiam lietuviškai, jei jis nori būti mūsų šalies piliečiu, atitinka daugelį kitų reikalavimų, galima.

Kalba – ne vienintelė priežastis. Kalba, jei nori būti tos šalies piliečiu, išmokstama. Ir yra daug pavyzdžių.

- Ar čiuožėja Isabella Tobias buvo verta Lietuvos pilietybės?

- Isabella buvo verta mūsų šalies pilietybės, nes nori atstovauti Lietuvą pasaulinio lygio renginiuose.

- Jei vasario 16 dieną reikėtų dalyvauti Lietuvos Tautinio jaunimo arba Tolerantiško jaunimo asociacijos eisenoje, kokią pasirinktumėte?

- O, Dieve, niekada turbūt nedalyvaučiau eisenose. Nors žodžiai Tautinis jaunimas ir tolerancija man labai patinka.

- Kada labiausiai didžiavotės, kad esate lietuvė?

- Labai daug keliauju ir skraidau. Ir visą laiką, įkvėpdama mūsų oro ir išlipdama iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, didžiuojuosi, kad esu lietuvė ir džiaugiuosi mūsų gražia šalimi.

Prodiuseris, muzikantas Juozas Liesis

- Ar vasario 16-oji jums eilinė diena, kurią žinot kaip Lietuvos nepriklausomybės dieną, ar kažkas daugiau?

-Būtinai švęsiu. Ir tai – pagrindų pagrindas.

- Kokius išskirtumėte tris Lietuvos istorijos įvykius?

- XIX amžiaus pabaigoje kilęs romantikų sąjūdis. „Aušra“, „Varpas“, Jono Basanavičiaus figūra. Antano Smetonos režimo pabaiga ir visos tos peripetijos. Kažkoks pagrindas padėtas, kad Lietuva nebus autokratinė valstybė, susiformavo tam tikra opozicija. Ir Sąjūdis, profesorius Vytautas Landsbergis. Esu už tą Lietuvą, kuriai svarbu žmonės, visuomenė, o ne tik idėja iškelta kalavijo ir arklio.

- Ar reikia atimti (suteikti) Lietuvos pilietybę iš tų (tiems), kurie nemoka lietuviškai?

- Žmones vienija ne tik kalba. Jei pritariat bendrai Lietuvos idėjai, kad ji turi būti laisva, nepriklausoma, demokratinė respublika, skelbiate tas idėjas bendraudamas gatvėje, per televiziją, kasdieniame gyvenime, jis privalo būti Lietuvos piliečiu. Bet tik kalbos mokėjimas nesuteikia privilegijos. Pagrindas Lietuvos kaip nepriklausomos, demokratinės, tolerantiškos, valstybės idėjai. Jau atimti duotą pilietybę tik dėl kalbos nemokėjimo – esu prieš.

- Ar čiuožėja Isabella Tobias buvo verta Lietuvos pilietybės?

- Džiaugiuosi, kad Prezidentė ir pilietybės komisija laikėsi įstatymų. Yra tam tikros sąlygos, kurių mes privalome laikytis, nes buvo precedentų, kai suteikta neteisiškai. Todėl labai gerbiu Prezidentės sprendimą, kuri rizikavo savo karjera.

Man emociškai norėtųsi, kad Tobias mokėtų ne tik šešis žodžius. Man patinka, kad ji čiuožia. Bet būkime atviri, ji čiuožia ne dėl Lietuvos, o dėl savęs, nes jai patinka tas čiuožimas. Mano mamai patinka čiuožimas, patinka Tobias, bet ar tai – Lietuva, labai abejoju.

- Jei vasario 16 dieną reikėtų dalyvauti Lietuvos Tautinio jaunimo arba Tolerantiško jaunimo asociacijos eisenoje, kokią pasirinktumėte?

- Eičiau už Tolerantišką jaunimą. Esu už bet kokį, kuris pritaria atviros, lanksčios, tobulėjančios, demokratinės ir nepriklausomos Lietuvos idėjai. Ir už tuos, kurie Lietuvą mato, kaip gyvą, augantį organizmą.

- Kada labiausiai didžiavotės, kad esate lietuvis?

- Man nereikia poreikio tuo didžiuotis. Man lietuvis ne tik tas žmogus, kuris kalba lietuviškai, bet ir tas, kuriam svarbu laisvė. Paskutinį kartą didžiavausi, kad esu lietuvis stovėdamas ir dainuodamas su visais prie degančio laužo 1991 metų sausio 13 dieną.

Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė

- Ar vasario 16-oji jums eilinė diena, kurią žinot kaip Lietuvos nepriklausomybės dieną, ar kažkas daugiau?

- Nėra eilinė diena. Darbo diena ir tuo prisidedame prie jos minėjimo, o kai dalyvauju, negaliu būti abejinga. Bet tai nėra itin iškilus jausmas, be to, neturime tradicijos minėti šią šventę šeimoje.

- Kokius išskirtumėte tris Lietuvos istorijos įvykius?

- Nenorėčiau dabar apie tai kalbėti, nes šiuo klausimu su žurnalistais nemėgstu kalbėti.

- Ar reikia atimti (suteikti) Lietuvos pilietybę iš tų (tiems), kurie nemoka lietuviškai?

- Politikavimas, o aš su tuo nesusijusi.

- Ar čiuožėja Isabella Tobias buvo verta Lietuvos pilietybės?

- Tai – taip pat politika ir aš nepolitikuoju.

- Jei vasario 16 dieną reikėtų dalyvauti Lietuvos Tautinio jaunimo arba Tolerantiško jaunimo asociacijos eisenoje, kokią pasirinktumėte?

- Nežinau nei vienos eisenos, istorijos, įstatų. Todėl jei reiktų rinktis, pirmiausiai detaliai pasidomėčiau jų veikla.

- Kada labiausiai didžiavotės, kad esate lietuvė?

- Aš visada didžiuojuosi, kad esu lietuvė.