Kada kitas vairuotojas – priešas, o kada – draugas, galintis iš tiesų padėti? Apie vairuotojų klaidas, galinčias kainuoti gyvybę, pasakoja policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kiti ekspertai.

Užkiša, pristabdo, atsilieka, vėl pasiveja, įjungia avarinį signalą. Kaip suprasti, ko nori tas vairuotojas? Jam ar man kažkas atsitiko, sugedo automobilis, o gal verta skambinti pagalbos numeriu? Po Lietuvą sukrėtusio įvykio, kuomet buvo užgrobtas merginos vairuojamas automobilis, o pati vairuotoja nužudyta, kai kurie vairuotojai sukluso ir ėmė daug atidžiau vertinti kitų eismo dalyvių elgesį: kur atsitiktiniai nevykę manevrai, o kur piktesni kėslai ir reali grėsmė? Bet ar tikrai verta baimingai gręžiotis į kiekvieną įtartiniau manevruojantį vairuotoją?

Automobilių ekspertas Vitoldas Milius sako, kad net ir neagresyvūs žmonės gali pasielgti agresyviai vien dėl to, kad kitas vairuotojas kelyje padarė ką nors neteisingai. „Jei žmogus nori kažką pasakyti, jis nebūtinai nori pavogti mašiną ar dar ką nors padaryti. Galbūt jis tiesiog nori kažką pasakyti. Būna toks lietuviškas pamokymas kelyje“, – sako V. Milius.

Taranuoti kitą automobilį ar provokuoti eismo įvykį gali būti bandoma ir dėl kur kas įprastesnių priežasčių, tikina ir kelių policijos vadovai.

„Tai gali būti susiję su vairuotojų chuliganišku vairavimu, manevravimu iš vienos juostos į kitą. Tuomet gali susidaryti įspūdis, kad bandoma specialiai sukelti eismo įvykį ar padaryti kitą žmogų kaltu dėl eismo įvykio. [...] Galbūt kai kurie vairuotojai nori susiremontuoti savo automobilį, kuris jau yra aplamdytas arba surūdijęs“, – teigia Dainius Šalomskas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas.

Jei automobilis jums kelia įtarimų, reikėtų įsidėmėti valstybinį numerį, spalvą, markę. Jei šalia yra degalinė ar kita vieta, kurioje galėtų būti vaizdo stebėjimo kameros, reikėtų nuvažiuoti iki tos vietos, sustoti ir pažiūrėti, kaip elgsis to automobilio vairuotojas. Kitu atveju – skambinti 112.

Pareigūno pasiteiravus, kaip žmogui elgtis, kai jis mato šalia įtartinai važiuojantį automobilį, D. Šalomskas atsakė: „Jei tai vyksta miesto gatvėje, kur važiuoja daug automobilių, galbūt nereikėtų visko vertinti įtartinai – galbūt jūsų nepastebėjo, netaisyklingai manevravo. Bet jei tai vyksta užmiestyje, pakankamai nuošalioje vietoje, vertėtų susirūpinti.“

Faktai byloja, kad patiklūs vairuotojai kelyje neretai tampa sukčių ar smulkių vagišių aukomis. Štai, pavyzdžiui, visai įprasta, kad geranoriški eismo dalyviai įvairiais gestais perspėja kitus dėl nuleistos padangos ar kitų gedimų. Tikėtina, kad bus vairuotojų, kurie į tai sureaguos, sustos ir išlips apžiūrėti savo automobilio.

Tai kaip elgtis, kai suabejoji arba jauti realią grėsmę iš kitų eismo dalyvių? Policijos ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojai pataria, kad pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar tikrai esate persekiojami. Tam reikėtų keisti judėjimo greitį, kryptį, pavyzdžiui, judant žiedu, apsukti jį keletą kartų ir stebėti, kaip elgiasi įtarimų keliantis vairuotojas.

„Jei automobilis jums kelia įtarimų, reikėtų įsidėmėti valstybinį numerį, spalvą, markę. Jei šalia yra degalinė ar kita vieta, kurioje galėtų būti vaizdo stebėjimo kameros, reikėtų nuvažiuoti iki tos vietos, sustoti ir pažiūrėti, kaip elgsis to automobilio vairuotojas. Kitu atveju – skambinti 112“, – pataria D. Šalomskas.

Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Juozevičiūtė sako, kad operatorius visada pirmiausia paklaus, kokioje vietoje vyksta tas įvykis, mieste ar užmiestyje, kokia judėjimo kryptis. „Tik išsiaiškinęs, kur vyksta veiksmas, sujungs su atitinkamos apskrities VPK operatyvininkais. Tokiais atvejais reikia labai susikaupti. Kuo tiksliau bus pateikiama informacija, tuo greičiau bus galima sulaukti pagalbos“, – aiškina V. Juozevičiūtė.

Važiuojant dar galima griebtis daugybės jums padėti galinčių veiksmų – pavyzdžiui, filmuoti, fotografuoti įtartiną automobilį, skambinti ne tik bendruoju pagalbos numeriu, bet ir draugams. Nors ekstremalioje situacijoje kyla baimė, svarbu nepulti į paniką ir išlaikyti šaltą protą.

Kita ekstremali situacija, kuriai įvykus, vairuotojo skambutis pagalbos telefonu ar draugui greičiausiai būtų niekinis, – vanduo ir katastrofiškai greitai bėgantis laikas. Automobiliui įskriejus į vandens telkinį, tam, kad išliktumėte gyvi, turėtumėte tik minutę. Per tiek laiko automobilis visiškai panyra po vandeniu. Gelbėtojų nuostabai auksines sekundes kai kurie gaišta visiškai nereikalingiems dalykams.

Automobiliui nyrant, reiktų kuo skubiau atsisegti saugos diržus, atidaryti dureles ar langą ir kapstytis iš automobilio. Delsiant dėl vandenyje veikiančio didelio išorinio slėgio atidaryti langą ar dureles tampa vis sunkiau.

Giedrius Ruočkus, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-os komandos viršininkas, sako, kad jei nepavyko to padaryti ir išsigelbėti per pirmąsias sekundes, gelbėtojai duris galės atidaryti tik tada, kai automobilyje slėgis išsilygins su išorės slėgiu.

„Tai reiškia, kad mes duris atidaryti galėsime panaudodami savo fizinę jėgą tik tada, kai automobilis visiškai prisipildys vandens. Žmogus, kuris papuolė į tokią situaciją, paskutiniu momentu turi įkvėpti pakankamai oro, kad turėtų laiko atidaryti dureles, per jas pasišalinti ir iškilti į vandens paviršių“, – sako G. Ruočkus.

Ar užteks oro plaučiuose? Stresas ir panika tokioje situacijoje visiškai suprantami, bet gelbėtojai ramina, kad vidutinės fizinės formos žmogus minutei laiko sulaikyti kvėpavimą tikrai gali.

Plačiau – laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.