Lietuvos kariams išvesti iš Afganistano Goro provincijos kitų metų krašto apsaugos biudžete prireiks papildomų milijonų litų.

Apsispręs nauja valdžia

Laikinosios krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, "kitąmet krašto apsaugos biudžetui reikės papildomų 50 mln. litų, nes bent 14 mln. reikės mūsų kariams išvesti iš Afganistano Goro provincijos".

Ji tikisi, kad nauja valdžia neprieštaraus dėl tokio padidinimo, "nes karius reikia išvesti saugiai, o tam reikalingas atitinkamas finansavimas".

Kadenciją baigianti Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė jau pritarė tam, kad prie 870 mln. litų, kurie skiriami krašto apsaugai 2013 m., būtų pridėta dar 53,8 mln. litų.

Tačiau galutinai dėl kitų metų biudžeto projekto apsispręs jau naujasis Seimas ir naujai formuojama keturių centro kairės partijų koalicinė Vyriausybė.

"Karius iš Goro išvesime, bet Lietuva lieka Afganistane – mūsų specialistai mokys vietos lakūnus, specialiąsias pajėgas. Tikiuosi, naujasis Seimas pratęs leidimą dalyvauti tarptautinėse misijose ir po 2013 m.", – kalbėjo kadenciją baigianti ministrė.

Situacija išlieka įtempta

Paklausta, ar jau galima kalbėti, kad karinis finansavimas Lietuvoje artėja prie pakankamo, R.Juknevičienė atsakė: "Pinigų dar reikia be galo daug, kad galėčiau ramia širdimi pasakyti, jog darome viską, kad galėtume krašto apsaugą pakankamai finansuoti. Bet kol kas yra tiek, kiek yra. Finansinė situacija išlieka įtempta. Ir kitąmet ji dar išliks tokia. Nebent 2014–2015 m. jau bus galima labiau atpalaiduoti biudžetą ir skirti daugiau lėšų įvairioms sritims, įskaitant ir krašto apsaugą."

Lietuvoje krašto apsaugai skiriama apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors NATO reikalauja, kad joje esančios šalys gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. BVP. R.Juknevičienė priminė, kad šiemet svarbiausios partijos susitarė palaipsniui siekti tokio krašto apsaugos finansavimo.

Ministrė pasidžiaugė, jog visuomenė ir politikai nebemano, kad gynybai skiriama pakankamai lėšų ir nuo šios sistemos "galima ką nors nurėžti". "Anksčiau, kai būdavo svarstomas biudžetas, visuomet pasitaikydavo pasiūlymų sumažinti finansavimą krašto apsaugai ir Valdovų rūmams. Jau pernai tokių pareiškimų beveik nebuvo, šiemet irgi nesigirdi. Tai progresas. Vadinasi, suprantama, kad pakankamo finansavimo dar nėra ir iki 2 proc. dar toloka", – kalbėjo ji.

Naujo orlaivio nepirks

R.Juknevičienė pranešė, jog iš lėšų įsigijimams iki šiol 80 proc. būdavo skiriama tam, kad būtų padengtos skolos už ankstesnius pirkinius, iš kurių, beje, ne visi pasiteisino. Naujiems likdavo vos 20 proc. Tačiau jau kitąmet padėtis esą turėtų pasikeisti ir naujiems pirkiniams bus skiriama kur kas daugiau, nes už senuosius kontraktinius įsigijimus teliks sumokėti palyginti nedideles sumas.

Paklausta, ar numatoma įsigyti naują lėktuvą vietoj pernai sudužusio mokomojo naikintuvo "Albatross L-39", ministrė atsakė neigiamai: "Toks pirkimas tikrai nėra tarp prioritetinių. Tiesiog kol kas nėra finansinių galimybių įsigyti naują lėktuvą, nors ir labai norėtųsi tai padaryti. Neįsivaizduoju, kad artimiausioje perspektyvoje toks įsigijimas būtų įmanomas."

Be to, Vyriausybė, pasak R.Juknevičienės, dar neapsisprendė, kokiomis lėšomis finansuotų trijų naujų sraigtasparnių įsigijimą. Bet jau nebesvarstoma galimybė šį pirkinį finansuoti iš namų renovacijai skirtų pinigų.

Ministrė pakartojo, kad Lietuvai reikia įsigyti tris naujus sraigtasparnius, tačiau kaip tai padaryti, esą spręs jau nauja Vyriausybė. "Labai tikiuosi, kad nebus priimtas sprendimas pirkti rusiškus "Mi". Mums reikalingi vakarietiški, o ne rusiški sraigtasparniai. Asmeniškai seksiu, kad Lietuvos karinis oro laivynas nebūtų įtraukiamas į aprūpinimo rusiška technika sferą", – pabrėžė ji.