Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, gegužės mėnuo pasižymėjo agresyvia retorika, skleidžiama Kremliaus kontroliuojamų šaltinių bei režimo pareigūnų, didžiausią dėmesį propagandistai skyrė paramos Ukrainai klausimams.

Propagandiniai kanalai išnaudojo diskusijas dėl galimo NATO valstybių karių-instruktorių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais – toks žingsnis buvo įvardijamas kaip įtampos eskalavimas ir tiesioginės NATO-Rusijos konfrontacijos siekis.

Lietuva šiame kontekste pateikta kaip „mažoji agresorė“, siekianti išprovokuoti Rusiją ir tapti „patrankų mėsa“. Mėnesio pabaigoje socialiniuose tinkluose platinti sufalsifikuoti dokumentai, kuriuose melagingai pranešama apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą.

Dezinformacija taip pat fiksuota apie karines pratybas „Perkūno griausmas-24“: skleisti propagandiniai pranešimai, kad NATO militarizuoja Baltijos šalis, ruošiasi pulti Rusiją ir Baltarusiją, pratybos yra puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio.

Tuo metu Lietuvos dėmesys Sakartvelui, anot kariuomenės, priešiškuose informaciniuose kanaluose buvo nušviestas kaip įžūlus kišimasis į suverenios valstybės reikalus, Vakarų bandymas nuversti teisėtą valdžią.

Diskusijų apie galimą leidimą Ukrainai naudoti NATO ginklus atakuojant karinius taikinius Rusijoje fone fiksuoti propagandistų grasinimai Aljanso narėms, platintos žinutės apie neva Rusijos civilių žūtis, dėl kurių esą atsakingos NATO šalys.

Kaip nurodo Lietuvos kariuomenės analitikai, komunikuodami apie savo branduolines pratybas, Kremliaus režimo pareigūnai ir propagandistai teigė, kad tai atsakas į agresyvius NATO veiksmus, ypač – paramos Ukrainai kontekste.

Pasak analitikų, pasitelkdamas dezinformaciją Kremliaus režimas siekė pateisinti savo pačių vykdomą politiką, o aktyvus grėsmingos retorikos naudojimas skirtas įbauginti Vakarų auditorijas ir atgrasyti nuo tolimesnės paramos Ukrainai.