Viena didžiausių Baltijos šalyse kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos bendrovė “Panevėžio keliai” pradeda rekonstrukcijos darbus magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis. Šiame valstybinės reikšmės kelyje per pusantrų metų numatyta rekonstruoti beveik devyniolika kilometrų kelio.

“Senoji kelio danga bus nuimama visiškai, taip pat bus demontuota senasis skaldos sluoksnis. Pastorinus esamą smėlio sluoksnį ir įrengus naują skaldos pagrindą, bus klojama trisluoksnė asfaltbetonio danga. 16 kilometrų ruože bus klojama asfaltbetonio danga, susidedanti iš 10 cm storio pagrindo asfalbetonio sluoksnio, 9 cm storio apatinio asfaltbetonio sluoksnio bei 3 cm storio viršutinio, vadinamojo dėvimojo sluoksnio. Antrajame ruože dangos sluoksniai bus klojami atitinkamai 10, 5 ir 3 centimetrų storio”, - informavo įmonės projektų vadovas Danielius Žigas. 

Darbų vykdymą šiame projekte, pasak jo vadovo, komplikuos tai, kad dirbti teks nenutraukiant automobilių eismo. “Eismas rekonstruojamuose ruožuose vyks viena kelio juosta.  Planuojama vienu metu šviesoforais eismą reguliuoti 6-7 kelio ruožuose. Automobilių eismas bus neišvengiamai apsunkintas”, - apie numatomas  eismo organizavimo priemones kalbėjo Danielius Žigas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos (LAKD) duomenimis, šiame transeuropiniam tinklui priklausančiame kelyje, rekonstruojamuose ruožuose, eismo intensyvumas siekia 2,3 tūkstančių automobilių per parą. Beveik pusė jų – sunkiasvoriai krovininiai automobiliai, daugelis važiuoja tarptautiniais maršrutais. Todėl projekto vykdytojai šį darbų sezoną tikisi visų eismo dalyvių ypatingo pakantumo ir kantrybės. 

Netrukus prasidėsiantys darbai bus vykdomi dviejuose ruožuose: 16 kilometrų ilgo atkarpoje, nuo 163 kilometro iki Zarasų miesto ribos 179 kilometre, ir 2,6 kilometro ilgio atkarpoje nuo Zarasų miesto ribos iki sienos su Latvija. Projekto vykdymo metu iš viso bus rekonstruota 18,6 kilometro kelio.

Pagal parengtą projektą, bus nufrezuota 24 tūkst. kubinių metrų senos asfaltbetonio dangos, nuimta 22 tūkst. kubinių metrų augalinio grunto, iškasta 84 tūkst. kubinių metrų kito grunto. Rekonstruojama kelio juosta eina per penkis  durpynus. Trijuose iš šių ruožų kelio sankasos stabilumui užtikrinti bus panaudota šiuolaikiška skaldos polių įrengimo technologija: bus įrengta 1213 skaldos polių. Sankasoms durpynų vietose sutvirtinti bus panaudota 20 tūkstančių kvadratinių metrų geotekstilės ir geotinklų. Šalčiui nejautriam sluoksniui (smėlio pasluoksniui) įrengti prireiks 98 tūkst. kubinių metrų smėlio, skaldos sluoksniui – 60 tūkst. kubinių metrų skaldos, o asfaltbetonio dangai įrengti  – 59 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinio.

Darbų vykdymo metu bus rekonstruota dešimt senų vandens pralaidų, įdiegtos eismo saugumo priemonės:  pastatyta 10,75 kilometro metalinių atitvarų, 4 saugos salelės, sankryža Degučių gyvenvietėje rekonstruota į žiedinę. Siekiant apsaugoti mažiausius kelio kaimynus, 5 kilometrų ruože bus įrengti aptvėrimai nuo varliagyvių. Vykdant darbus numatyta rekonstruoti 14 autobusų stotelių, įrengti pėsčiųjų takus, sankryžų apšvietimą, rekonstruoti ryšių linijas, elektros tinklų linijas, pakelės drenažo linijas.

Kelias Kaunas-Zarasai-Daugpilis driekiasi kalvota vietove. Siekiant sustiprinti šalia kelio esančius šlaitus, numatyta pritaikyti gabionų statybos technologiją. Gabionai – atraminės sienutės iš metalinių konstrukcijų, užpildytų akmenimis. Tokios atraminės sienutės Lietuvoje pirmą kartą panaudoti 2009 metais, taip pat kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis. „Panevėžio kelių“ bendrovė už šių sienučių projektavimą ir statybą bei kitų šiuolaikiškų technologijų diegimą kelių statyboje, įvertinta prestižiniu Inovacijų prizu.

Pažangiausios technologijos bus pritaikytos vykdant ir kitus šio projekto darbus. Pavyzdžiui, numatyta taikyti asfalto klojimo technologiją „karštas ant karšto“, kai apatinis ir viršutinis asfalto sluoksniai klojami vienu metu. „Panevėžio keliai“ yra vienintelė šalyje kelių statybos įmonė, įdiegusi šią technologiją.

Šiame projekte plačiu mastu bus panaudota pažangi įrenginių valdymo sistema, paremta GPS technologija. Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinų padėtį ir atliekamus darbus. Sistema fiksuoja įrangos judėjimą skaitmeniniame projekto brėžinyje itin tiksliai, todėl projekte numatyti darbai gali būti atliekami  praktiškai be nukrypimų, kas sumažina laiko ir medžiagų sąnaudas.