Per retai vykstančios arba neorganizuojamos evakuacinės pratybos, neatpažįstami evakuaciniai ženklai ir per menkos žinios, kaip elgtis išgirdus evakuacinį signalą, – problemos, kurias, anot ekspertų, būtina spręsti, norint užtikrinti, kad ne tik kilus gaisrui, bet ir nutikus kitam ekstremaliam įvykiui šimtai žmonių pastatuose gebėtų racionaliai reaguoti ir efektyviai evakuotis.

Svarbiausi reikalavimai

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas priminė, kad norint užtikrinti sėkmingą evakuaciją iš gausiai lankomų pastatų, galioja griežti reikalavimai, kurių privalu laikytis. Pavyzdžiui, evakuacijos keliuose draudžiama įrengti buitinių paslaugų ir nuomos punktus, prekybos vietas ir žaidimų automatus. Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu, draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų duris, liukus.

Koridoriuose, laiptinėse ir ant virš evakuacijos keliuose esančių durų privalo būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos ir maitinimo paskirties pastatuose turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmonių. Laikinas pirotechnikos priemonių prekybos vietas draudžiama įrengti arčiau kaip 5 m iki evakuacijos išėjimų, o dujų balionus statyti prie evakuacijos keliuose esančių durų, pastatų pagrindinių fasadų pusės ar įvažų.

42 proc. – tiek apklaustųjų nesivadovautų evakuacijos ženklais, esančiais viešoje vietoje.

Maždaug valandos trukmės evakuacijos pratybas ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai.

Žino ne visi

Kaip parodė 2022 m. bendrovės „Eaton“ inicijuotas ir „OMD Snapshot“ sistema atliktas tyrimas „Žmonių saugumas viešose vietose“, pasigirdus evakuacijos signalui, 42 proc. apklaustųjų nesivadovautų evakuacijos ženklais, esančiais viešoje vietoje – į juos ranka numotų 36 proc. vyrų ir 48 proc. moterų. Taip pat didesnė dalis moterų, ištikus avarinei situacijai, būtų̨ linkusios sekti paskui minią̨ (20 proc.). Tokį elgesį pasirinkusių vyrų būtų mažiau – tik 7 proc.

Nutikus ekstremaliai situacijai, visų pirma, privaloma remtis evakuacijos ženklais, parodančiais, kuria kryptimi reikia evakuotis iš pastato. Evakuacijos ženklai koridoriuose, laiptinėse ir ant virš evakuacijos keliuose esančių durų turi būti įrengti taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurio evakuacijos kelio taško.

„Viešoje vietoje, nutikus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui ar prireikus evakuotis dėl kitų priežasčių, kai kurie žmonės imtų panikuoti, blaškytis ir ieškoti išėjimo. Esant chaotiškam elgesiui susidaro spūstys, auga panika, o juk evakuacija, priešingai, turi būti rami, operatyvi ir užtikrinta“, – pabrėžė Edmondas Daukšas, „Eaton“ pardavimų vadovas Lietuvoje.

PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. Česūnas priminė, kaip reikėtų saugiai evakuotis iš pastato gaisro ar kitų nelaimių atveju.

Išgirdus evakuacijos signalą pastate, reikėtų laikytis šių rekomendacijų: nepanikuokite. Svarbu išlaikyti ramybę ir neskubėti, kad nesukeltumėte chaoso. Pasinaudokite evakuacijos planu. Kiekviename pastate turėtų būti evakuacijos planas, su kuriuo reikėtų susipažinti įeinant į pastatą. Nesinaudokite liftais. Evakuacijos metu draudžiama naudotis liftais, privaloma naudotis tik laiptais. Eikite į nustatytą susirinkimo vietą. Tai padės patikrinti, ar visi išėjo iš pastato. Išklausykite perspėjimo sistemos pranešimą ir vadovaukitės juo. Daugelyje pastatų yra įdiegta pranešimo apie gaisrą sistema, kuri įsijungia kartu su perspėjimo signalu ir pateikia nurodymus, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Nepamirškite, kad pastatuose yra evakuaciniai išėjimai, virš kurių yra žalios spalvos ženklas. Mokykloje, parduotuvėje, kino teatre, restorane, viešbutyje ir kitose viešose vietose yra bent du išėjimai, įeidami į pastatą apsidairykite ir įsidėmėkite juos.

Sistemos tobulinamos

Pasak E. Daukšo, viešai lankomuose objektuose nesunkiai pritaikomi inovatyvūs evakuacijos sprendimai, kurie galėtų palengvinti juose besilankančių žmonių evakuaciją. Pagrindinis evakuacijos principas, nesvarbu, gaisro ar kitas pavojus, kad žmogus iš pastato saugiai evakuotųsi per kuo trumpesnį laiką.

„Naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose populiarėja adaptyvios, nuotoliniu būdu valdomos, evakuacijos sistemos, reaguojančios į realias aplinkybes ir galinčios nuo pavojaus židinio nukreipti žmonių srautą ir pagreitinti evakuaciją iš jo. Adaptyvios sistemos šviestuvai gali keisti kryptį, vadinasi, pastate įsiplieskus gaisrui, įsižiebia tik tie avariniai šviestuvai, kurie yra priešingoje pusėje nei gaisro židinys“, – dėstė pašnekovas.

Šiuo metu dažniausiai naudojamos statiškos evakuacijos sistemos, kurios, kilus pavojui, įjungia iškart visus pastate esančius nukreipiamuosius šviestuvus, todėl žmonės, nežinodami, kuris išėjimas – saugus, gali būti nukreipti ir į pavojingą zoną.

Adaptyviosios evakuacijos sistemos ypač aktualios didelio ploto, kelių aukštų pastatuose, kuriuose – daug skirtingų erdvių, koridorių ir laiptinių, ir iš kurių evakuotis ir sudėtingiau, ir prireikia daugiau laiko.