Teisingumo ministerija informavo, kad pretendentų paprašyta iki šio penktadienio pateikti papildomų duomenų apie atliktą nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bazinius karinius mokymus arba atliktą alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

BNS žiniomis, į tarnybos vadovus pretenduoja buvusi VVTAT darbuotoja, dabar - Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė, šios ministerijos Europos sąjungos paramos koordinavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys. Trečiasis kandidatas, BNS žiniomis - Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento patarėjas Algis Baležentis.

Apie susidariusią padėtį informuotas Valstybės tarnybos departamentas.

Teisingumo viceministras ir komisijos pirmininkas socialdemokratas Justas Pankauskas BNS sako, kad šie teisės aktuose numatyti papildomi reikalavimai esant vienodiems pretendentų į valstybės tarnybą balams gali diskriminuoti neįgaliuosius ir moteris.

„Tikrai yra pagrindo įžvelgti diskriminaciją tiek lyties, tiek fizinę negalią turinčių žmonių atžvilgiu“, - pripažino jis.

Pasak jo, tokie reikalavimai įtraukti 2015-aisiais ir nuo to laiko valstybės tarnyboje nebuvo situacijos, kai kandidatai būtų surinkę vienodą balų skaičių ir prireiktų pažymos apie karinę tarnyba.

Jis pripažįsta, kad jei nors vienas iš kandidatų įgys pranašumą dėl atliktos karinės prievolės, rezultatai gali būti skundžiami teismams, o vertinimai nusikelti net iki Konstitucinio Teismo.

Viceministras patvirtino, kad konkurse dalyvauja du vyrai ir viena moteris - vertinimo komisija, siekdama užbėgti už akių teismams, anot jo, jau kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą dėl išaiškinimo, ar nėra matoma diskriminacija, taip pat ketinama kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

„Jei klausimas bus išspręstas tuo punktu (dėl karinės prievolės - BNS), negalima atmesti dalyvių galimybės skųsti teismui, kuris gal ir į Konstitucinį teismą galėtų kreiptis dėl prieštaravimų. Galimybė tokia yra. Stebina, kad teoriškai svarstant tokią nuostatą įstatymų leidėjui nekilo abejonių. Precedento tokio nebūta“, -pripažino jis.

Ministerija informavo, kad paraiškas iš viso pateikė 9 asmenys, į konkursą atvyko 6 pretendentai į tarnybos vadovus. Atrankoje buvo daromas garso ir vaizdo įrašas, procedūrą taip pat stebėjo vartotojų teises ginančių nevyriausybinių vartotojų organizacijų atstovai.

Konkurso laimėtojas taip pat dar bus vertinamas specialiųjų tarnybų.

VVTAT nuolatinio vadovo neturi nuo pernai gruodžio, kai iš pareigų gruodį atsistatydino socialdemokratas, buvęs teisingumo viceministras Julius Pagojus. Jis pasitraukė BNS paskelbus, kad 2015 metų gegužę jis buvo sustabdytas prie vairo neblaivus ir apie tai nepranešė viešai. Dėl šios istorijos J.Pagojus po raginimų atsisakė ir teisingumo ministro pareigų, į kurias buvo paskirtas, sustabdė narystę socialdemokratų partijoje.