Pasak tarnybos, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad moters kūno dalys reklaminiame vaizdo įraše naudotos kaip pardavimus skatinantys objektai, taip pat konstatuota, jog toks reklaminis sprendimas formavo moteris sudaiktinantį visuomenės požiūrį.

„Seksualizuota ir stambiu planu rodoma moters krūtinė bei kojos niekaip nesusijusios su vaizduojamais produktais – toks moters kūno vaizdavimas gali būti pavadintas sudaiktinimo ir menkinimo klasika. Šią ir kitas įmones norėčiau paraginti į reklaminio turinio kūrimą žiūrėti atsakingiau“, – pranešime cituojama kontrolierė.

Seksualizuota ir stambiu planu rodoma moters krūtinė bei kojos niekaip nesusijusios su vaizduojamais produktais.

Tarnyba pažymi, jog elektronikos prekes reklamuojančiame klipe rodyti stambaus plano moters krūtų ir liemenėlės, blauzdų kadrai, lentynomis lipančios apnuogintos moters kojos.

„Šiuose epizoduose vartotojų dėmesys koncentruotas ne į reklamuojamas prekes, o į atskiras moters kūno dalis. Pagal nacionalinę ir tarptautinę teisinę praktiką, moters kūno sudaiktinimas pažeidžia žmogaus vientisumo principą, žemina asmens orumą ir yra laikytinas diskriminacija“, – pastebima pranešime.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, įmonės „Supportive Electronic Service“, valdančios „Elektronikos tašką“, atstovai teigė, kad reklaminę kampaniją sukūrė ir jos sklaida socialiniame tinkle „Instagram“ rūpinosi bendrovė „Bmedia“.

Parduotuvės valdytojų teigimu, vaizdo klipe, kaip ir kituose reklaminės kampanijos įrašuose, moterys, kaip ir vyrai, vaizduojami ne kaip daiktai, bet kaip klientai bei klientės. Pasak įmonės „Supportive Electronic Service“ atstovo, nurodyti kadrai klipe išskirti atsitiktinai – juos iš visos nufilmuotos medžiagos atrinko programėlė „Videoleap“.

Tačiau pastebima, jog bendrovė, sulaukusi kontrolierės rekomendacijos reklamą iš „Elektronikos taško“ „Instagram“ paskyros pašalino.

B. Sabatauskaitė atkreipia dėmesį, kad už galutinį reklamos viešinimą ir jos poveikį yra atsakinga kūrybos paslaugas užsakiusi įmonė, nes pardavėjai privalo užtikrinti, kad suteikiant informaciją apie prekes ar jas reklamuojant nebūtų reiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties bei nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą.