Per spaudos konferenciją profesinių sąjungų, menininkų bendruomenių atstovai pabrėžė vertinantys Kultūros ministerijos siekį įsiklausyti į reikalavimus, tačiau sako, kad kitąmet algoms didinti numatyti 3,5 mln. eurų ar net kultūros ministrės žadami 5 mln. eurų situacijos neišspręs.

„Nenorėčiau sustoti ties 5 mln. eurų, tai nėra skaičius, kuris tenkintų kultūros bendruomenę. Manau, turime sėsti prie stalo ir kalbėti tikrai apie kur kas didesnį padidinimą. Manau, kad be pusės tos sumos nuo 150 eurų, kurie žadami per trejus metus, neverta ir kalbėti. Aš tikrai norėčiau, kad mažiausiai 75 eurais padidėtų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė vienas piketo iniciatorių, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

Anot protestuotojų, tai būtų „ne didinimas, o atlyginimų sulyginimas“ su švietimo sektoriaus darbuotojų.

Anot Kauno nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriaus Henriko Savickio, su Kultūros ministerija pasiektas žodinis sutarimas, kad per trejus metus atlyginimas didėtų 150 eurų. Profesinės sąjungos siekė, kad tiek algos didėtų jau kitąmet. Savo ruožtu ministerijos atstovai kol kas yra įsipareigoję, kad kitąmet kultūros darbuotojų atlyginimas didėtų 21 euru, 2020 ir 2021-aisiais – dar po 30 eurų, tačiau tai kultūros darbuotojų netenkina.

Pasak protesto akcijos organizatorių, pirmadienį vidurdienį į piketą prie Vyriausybės žada susirinkti iki 500 piketuotojų.

Tai, kas daroma su kultūra, yra elementarus kultūros genocidas.

Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų teigimu, pernai Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, jis buvo trečioje vietoje pagal mažumą Europos Sąjungoje. Šalyje pernai iš viso buvo 13,3 tūkst. kultūros ir meno darbuotojų.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson penktadienį po susitikimo su profesinėmis sąjungomis akcentavo, kad ministerija sieks vykdyti įsipareigojimus kultūros ir meno sektoriaus darbuotojams.

„Savaime suprantama, kad atsiradęs didelis darbo užmokesčio finansinis atotrūkis nuo kitų sektorių netenkina kultūros darbuotojų, tačiau šį atotrūkį sunku išlyginti per vienus metus. Todėl darbo užmokesčio didinimą tikslinga išdėlioti per trejus metus“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis nemano, kad kultūros atstovams yra pagrindas nuomonę reikšti piketuojant, nes pastaruoju metu Vyriausybė nuolat didino kultūrininkų užmokestį, o kitąmet algas žadama pakelti 21 euru.

Bibliotekų bendruomenės atstovė Vida Garunkštytė sako, kad valdžios numatytas atlyginimų didinimo grafikas protestuotojų netenkina.

„Viskas kaip ir būtų gerai, bet sudėjus visus skaičius ir baigus tą finansavimą, mes ir vėl atsiliekame 43 procentais. (...), tai yra didžioji problema. Bet šviesos ir šiose derybose nusišvietė jau penktadienį. Mus pasikvietė kultūros ministrė, ji patikino, kad yra su mumis, su visa kultūros bendruomene. Tikimės jos ir visos Vyriausybės palaikymo. Biudžetas dar nepatvirtintas, tikime, kad derybos bus atnaujintos ir jos dar nesibaigė“, – sakė V. Garunkštytė.

Kultūrininkai pabrėžia, kad srities darbuotojų atlyginimai neretai nesiekia 500 eurų, o už tiek sunku pritraukti ir išlaikyti profesionalus ypač regionuose ir apskritai „oriai gyventi“.

„Būna žiauriai liūdna, kai ateina jaunas muziejininkas ir sako: direktore, man širdis plyšta, kad turiu išeiti iš muziejaus, bet negaliu išlaikyti šeimos. Tai ar toks turi būti valstybinis požiūris? (...) Labai jaučiame tą neteisybę, kad kultūros specialistai nėra prilyginti kitiems specialistams valstybėje“, – kalbėjo Muziejų bendruomenės atstovė Birutė Vagrienė.

Teatrų bendruomenės atstovas Vytautas Kupšys pabrėžė, kad didžiausias etatinis uždarbis „į rankas“, pavyzdžiui, Juozo Miltinio teatre siekia 642 eurus, mažiausias, kurį gauna jauni aktoriai, – 422. Jis piktinosi premjero Sauliaus Skvernelio pastabomis, kad kultūrininkams šiemet atlyginimas didinamas 21 euru ir tai nėra trupiniai.

„Aš už tą 21 eurą iš Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą atvažiuoju į Vilnių ir atgal, lieka tik puodeliui kavos“, – piktinosi V. Kupšys.

Jis sako, kad jauni aktoriai dėl per mažų atlyginimų negali galvoti apie šeimos kūrimo perspektyvas, o baigusiesiems Teatro ir muzikos akademiją dėl minimalių atlyginimų praktiškai nėra galimybių atvykti į provinciją dirbti.

„Nematau jokių ministerijos pastangų, kad tie atlyginimai didėtų. Aš reikalaučiau, kad tie atlyginimai būtų bent padvigubinti“, – dėstė jis.

„Tai, kas daroma su kultūra, yra elementarus kultūros genocidas“, – jam antrino kolega iš Kauno Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis.

Anot jo, 2010 – 2011 metais atlikti skaičiavimai, kad kultūra sukuria 5,6 mlrd. litų (1,62 mlrd. eurų) bendrojo vidaus produkto, tad kultūros žmonės „nėra išlaikytiniai“.

Kultūros centrų bendruomenės atstovas Romas Matulis pabrėžė, kad už 500 eurų prisikviesti dirbti scenos, renginių organizavimo profesionalų, neįmanoma.

„Man nesmagu ir liūdna, kad Lietuvos kūrėjai, šviesuoliai, kurie turėtų kurti, tenkinti bendruomenių poreikius, priversti kažką įrodinėti. Taip neturi būti (...) jie tiesiog turi oriai gyventi“, – dėstė jis.

„Šiandien valstybei atėjo laikas tiesiog padaryti injekciją ir sutvarkyti šį sektorių, kad jis po to galėtų gyventi, o ne egzistuoti. Manau, tai – pagarba savo kultūrai, savo šaknims, savo tautai. Ji pasireiškia pirmiausia per kūrėjus. Žmonės tiesiog pavargę. Jei jie išeina į gatvę pasakyti, kad mums, kultūrininkams, kažko trūksta, manau, tai labai retas dalykas“, – pridūrė R. Matulis.

Ministrė žada ieškoti galimybių

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson žada per mėnesį derybose su kultūros darbuotojų atstovais rasti priemonių, kad jų vidutiniai atlyginimai jau kitąmet didėtų 75 eurais.

Pirmadienį prie Vyriausybės vykstančiame kultūrininkų pikete ji žurnalistams sakė, kad norint to pasiekti, reikės ir savivaldybių indėlio.

„Jokių konkrečių skaičių neminėjome, sakėme, kad siekiamybė yra pakelti iki 75 eurų kitais metais, o visus kitus reikalavimus išdėstyti trejų metų laikotarpiu“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Ant jos, sutarta jau kitą savaitę inicijuoti derybas su Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros ministerijų, Trišalės tarybos Kultūros komiteto, kultūros organizacijų ir asociacijų atstovais, taip pat bus ieškoma būdų, kaip į šį procesą įtraukti savivaldybes.

„Tikslas – kad iki lapkričio 1 dienos turėtumėme šiek tiek kitokį atsakymą kultūros darbuotojams, įtraukiant aktyviau veikti ir savivaldybių vadovus“, – pabrėžė ministrė.

Ji neatmetė, kad savivaldybių indėliui bus ieškoma ir teisinių priemonių.

„Yra savarankiškoji funkcija rūpintis kultūra, ir tai yra prievolė. Mes ieškosime teisinių svertų, kaip įpareigoti savivaldybes tai pat prisidėti prie kultūros darbuotojų atlyginimų“, – žadėjo kultūros ministrė.

Šie pažadai kiek nuramino pirmadienį prie Vyriausybės surengto piketo dalyvius – policijos duomenimis, susirinko iki 400 atstovų. Protestui jie pasirinko dainas, gedulingą muziką ir reikalavo „kultūringo atlyginimo, ne pašalpos“.

Kultūros ir meno srities darbuotojai reikalauja, kad atlyginimai jiems jau kitąmet kiltų mažiausiai 75 eurais. Kultūros ministerija iki šiol žadėjo, kad Seimui pritarus, kitąmet muziejų, bibliotekų, teatrų ir kitų šios srities darbuotojų algos turėtų kilti 21 euru, 2020-aisiais ir 2021-aisiais – dar po 30 eurų, tačiau kultūrininkų tai netenkina.

Pikete – kaltinimai bailumu

„Bailė bailė, ministrė bailė, išeitų prieš tautą, nebūtų bailė“, – šiais žodžiais kultūrininkai prie Vyriausybės kvietė išeiti pokalbiui premjerą bei kultūros ministrę, panašūs žodžiai buvo skirti ir „valstiečių“ lyderiui, Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

L. Ruokytė-Jonsson, pasitikusi profesinių sąjungų lyderius, kitus piketo atstovus, juos atskiram pokalbiui pasikvietė į Vyriausybę bei grįžusi pristatė susitarimą.

Piketo organizatorių teigimu, R. Karbauskis kviečiasi po piketo kultūrininkus pokalbiui į Seimą.

„Išgyventi žmogus gali ir pusbadžiu, žmonės gyvena ir prie šiukšliadėžių. Bet esmė tai, kad turėtų būti ir Kultūros ministerijai, ir Kultūros komiteto pirmininkui, galų gale pačiam premjerui, kad Nacionalinės Lietuvos bibliotekos darbuotojai, esantys šalia Seimo, uždirba kaip nekvalifikuoti darbuotojai. O reikalavimai dideli: mokėti kalbas, būti baigus aukštuosius“, – BNS sakė Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dirbanti Dalia.

Anot jos, bibliotekos darbuotojų atlyginimas šiuo metu vos perkopia 500 eurų, todėl specialistų lieka mažiau, vyrauja didelė darbuotojų kaita.

Jaunas vyras, Lietuvos dailės muziejaus fotografas Tomas sakė, kad gaunant 700 eurų atlyginimą nėra lengva išgyventi sostinėje, tačiau jis sako atėjęs palaikyti kolegų muziejininkų, uždirbančių dar mažiau.