Kur slėptumėtės karo atveju, jei būtų paskelbtas oro pavojus?

„Tikrai nežinau. Gerą klausimą uždavėte, – atsiduso gatvėje užkalbintas vilnietis. – Daugiabučių rūsiuose nesaugu, nes nėra išėjimo. Bent anksčiau buvo galima išeiti į šiluminių tinklų patalpą, o dabar viskas užmūryta.“

„Oi, nežinau, gal rūsyje?“ – kraipė galvą kita pašnekovė.

„Nežinau, neatsakysiu į šį klausimą“, – porino  moteris.

„Kelias vietas žinau, bet jei šiuo metu paskelbtų oro pavojų, turbūt į garažą bėgčiau, nes manau, kad būtų saugu“, –  sakė užkalbintas vyras.

„Turbūt į rūsį eičiau. Gyvenu nuosavame name. Į katilinę“, – nedvejodama atsakė   praeivė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Apie priedangas ir kiek jų šiuo metu turi Vilnius, kiek jų jau pažymėta, žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Adomu Bužinsku.  

– Kiek mes turime priedangų ir kiek žmonių jose galima įkurdinti?

– Natūralu, kad priedangų tema tapo aktuali prasidėjus karui Ukrainoje. Iki to laiko savivaldybė dirbo su kolektyvinės apsaugos statiniais, kurių Vilniuje turime apie 230. Jų paskirtis labiau buvo ilgalaikis gyventojų apgyvendinimas ir jų poreikių užtikrinimas juos perkėlus iš pavojingų teritorijų po radiacinės saugo pažeidimų karo atveju. Natūralu, kad dabar padidėjo ir priedangų poreikis, kas nebuvo taip aktualu iki karo Ukrainoje. Šiuo metu ir po didelės Vidaus reikalų ministerijos iniciatyvos, skaičiuojame, kad Vilniuje turime apie 370 priedangų, kurios galėtų sutalpinti apie 210 tūkst. gyventojų oro pavojaus atveju. Bet vėlgi tai nėra tos priedangos, kuriose būtų maisto ir vandens atsargų. Čia daugiau mes žiūrime pastatus, kurie gali atitikti priedangą, kurie turi cokolinius aukštus, rūsius, kurie gali atitikti priedangų statusą. Siekiame užtikrinti, kad būtų atlaisvinti avariniai išėjimai, priėjimai prie tų pastatų. Bet kol kas didesnio infrastruktūrinio įrengimo tose priedangose nėra. Ir natūralu, kad tas skaičius didėja, nes šį darbą pradėjome neseniai.

Vilniuje turime apie 370 priedangų, kurios galėtų sutalpinti apie 210 tūkst. gyventojų oro pavojaus atveju. Bet vėlgi tai nėra tos priedangos, kuriose būtų maisto ir vandens atsargų.

Vilnius taip pat turi savo civilinės saugos žemėlapį, kur yra sužymėti kolektyvinės apsaugos statiniai, pradėtos žymėti priedangos ir taip pat gyventojų surinkimo punktai. Kaip sakant yra trečia statinių kategorija, kurių skaičiuojama 69. Kuomet mes gavome finansavimą iš Vidaus reikalų ministerijos, būtent tokie gyventojų surinkimo punktai, kaip tokia civilinės saugos infrastruktūra, yra geriausiai aprūpinta ir įrengta šiuo metu.

– Bendrai Lietuvos mastu įrengta apie du tūkstančiai priedangų, kurių pažymėtų – tik apie tūkstantis, tiksliau, šis skaičius siekia apie 800. Kalbant apie jas, gyventojai dažnai painioja priedangų ir slėptuvių sąvokas. Dažnas sako, kad tai yra vienas ir tas pats. Kuo jos skiriasi ir apskritai, ar turime slėptuvių Vilniuje?

– Slėptuvių mes turime greičiausiai nebent kuruojamų Vidaus reikalų ministerijos arba privačių. Vilnius tokių civilinės saugos slėptuvių neturi. Ar toks poreikis būtų, ar ne, natūralu, kad civilinę saugą, gynybą ir jos politiką formuoja Krašto apsaugos ministerija, VRM. Jeigu tokį poreikį mes iš jų išgirsime, tą įrenginėsime. Ne mes patys formuojame šią politiką. Šiuo metu mes esame civilinę saugą įgyvendinančioji pusė. T. y. įgyvendiname tą politiką, kurią nurodo mums centralizuota valdžia.

Slėptuvių mes turime greičiausiai nebent kuruojamų Vidaus reikalų ministerijos arba privačių. Vilnius tokių civilinės saugos slėptuvių neturi.

Pats skirtumas slėptuvių ir priedangų tas, kad priedanga yra skirta pasislėpti nuo laikino pavojaus, ar tai būtų oro ataka, ar trumpalaikė karo grėsme ir pan. O slėptuvė yra ta pati priedanga tik su infrastruktūra, kur užtikrintos vandens, maisto atsargos, normalus oro padavimas ir visa kita. Joje galima slėptis ilgesnį laiką.

– Vilniuje yra apie 400 priedangų, kur žmonės trumpam, keletui dienų galėtų pasislėpti.  Jiems reikia turėti ir savo maisto atsargų?

– Bet kokiu atveju kiekvienam žmogui rekomenduojama turėti maisto atsargų 72 valandoms. Visa ši informacija yra Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt, kurioje gana aiškiai pateikti patarimai, kuo pasirūpinti 72 val. kilus įvairiems pavojams. Taigi maistu svarbu pasirūpinti. Turint tas atsargas, tų bazinių poreikių užtikrinimą, nėra priežasčių eiti į lauką, kur tuo metu nesaugu. Antra, ką daro savivaldybė iš savo pusės, renka tas priedangas, nurodo, kur būtų artimiausia gyventojams. O atsargomis, kaip minėjau, turi pasirūpinti patys žmonės.