Taip pat trečiadienį viešai paskelbtame laiške ministras teigia, kad gyventojų pasipriešinimas negali būti vertinamas kaip kliūtis neįgaliųjų ar vaikų bendruomeninių globos namų kūrimui suplanuotoje vietoje.

„Gyventojus būtina informuoti, privalu su jais diskutuoti, tačiau tėvų globos netekę vaikai ir neįgalieji negali tapti baimės įkaitais. Šiais konkrečiais atvejais kartu su merais tikrai surasime sprendimus, kad planuojami namai atsirastų“, – sako L. Kukuraitis.

Anot jo, viceministrė jau ketvirtadienį nuvažiuos į Žiežmarius susitikti su bendruomene, suteiks visus atsakymus į rūpimus klausimus bei aptars įtampos mažinimo galimybes.

Biržuose vietos bendruomenė blokavo planus pastatyti globos namus aštuoniems be tėvų globos likusiems mažamečiams, o Žiežmariuose gyventojai ketina blokuoti namų, kuriuose norima apgyvendinti dešimt protinę negalią turinčių žmonių, statybas.

Šiais konkrečiais atvejais kartu su merais tikrai surasime sprendimus, kad planuojami namai atsirastų.

„Atstūmimas kuria priešiškumo jausmą, o tiltai tarp žmonių statomi bendraujant. Jeigu tėvų globos netekę vaikai ar neįgalieji jaus priešiškumą šiose bendruomenėse, jie ir patys nerodys ypač didelės šilumos, veikiau jaus baimę. Ir priešingai, svetingai priimti jie stengsis išsaugoti draugystę“, – situaciją komentuoja L. Kukuraitis.

„Todėl noriu paskatinti Žiežmarių, Biržų bei visų bendruomenių gyventojus, besipriešinančius vaikų ar neįgaliųjų globos namų įkurdinimui savo kaimynystėje, pirmiau statyti tiltus nei bijoti nežinomų dalykų. Šie vaikai ar negalią turintys žmonės keliasi į naują gyvenimo etapą – gyvenimą tarp mūsų, jie taip pat kupini nerimo ir nesaugumo. Tad, būdami šeimininkai, priimkime svetingai“, – kalba ministras.

L. Kukuraičio teigimu, dėl susiklosčiusios situacijos kaltas sovietmetis, kuomet neįgalieji ar našlaičiai būdavo apgyvendinami institucijose, atokiau nuo miestų, su visomis būtinomis paslaugomis vietoje, „tobulose atskirties sistemose“.

„Taip darėme viską, kad tėvų globos netekę vaikai ir neįgalieji nebūtų tarp mūsų. Užauginome kelias kartas jau dabartinių suaugusių, kurie nematė žmonių su negalia, nesusidūrė su tėvų netekusiais vaikais. Kažkur atskirtyje mes užauginome ištisas kartas „institucinių žmonių“, – laiške sako L. Kukuraitis.

Anot jo, dėl to „esame išskaidyta, netgi apiplėšta visuomenė“. „Aš buvau apiplėštas, augęs darželyje ir klasėse, kuriose nebuvo neįgalių vaikų ar globos namų auklėtinių, nes tuo metu, kai vyko pagrindinė mano socializacija, nebuvau išmokytas esminių solidarios visuomenės įgūdžių – priimti ir sugyventi kartu su kitokią patirtį turinčiais žmonėmis“, – pažymi L. Kukuraitis.

Aš buvau apiplėštas, augęs darželyje ir klasėse, kuriose nebuvo neįgalių vaikų ar globos namų auklėtinių.

Institucinė globos namų pertvarka pradėta 2014 metais: vaikai ir neįgalieji iš globos institucijų pradėjo keltis į bendruomeninius namus. Kaip pažymi ministras, kai kurios savivaldybės jau nebeturi institucinių vaikų globos namų, vaikai persikėlė į bendruomeninius namus, kuria tokius namus neįgaliesiems.

„Aš pats labai skatinu šį deinstitucionalizacijos procesą, nes jis nedovanotinai buvo uždelstas per visus tris nepriklausomybės dešimtmečius. Pats, kai reikia, įtikinėju bei spartinu merus, institucijų vadovus, darbuotojus, neįgaliųjų artimuosius, vietos bendruomenes“, – sakoma laiške.

Vaikus iš institucijų perkelti ministerija planuoja iki 2020 metų pabaigos, o neįgaliuosius iki 2030 metų.

„Perkėlimo procesas turi vykti nuolat, nes kitaip niekada nepasieksime užsibrėžtų tikslų. Šiuo metu visos savivaldybės planuoja, kaip geriausiai panaudoti Europos Sąjungos šiame finansavimo periode skiriamas lėšas deinstitucionalizacijai įgyvendinti, dėl to ir kyla įtampų banga skirtingose Lietuvos vietose“, – teigia L. Kukuraitis.