Tai numatyta vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytame įsakyme. Ji laikinajam vadovui taip pat pavedė atlikti VST veiklos auditą.

Kaip nurodoma vėliau išplatintame VRM pranešime, A. Paulauskui pavesta objektyviai įvertinti situaciją tarnyboje, jos gebėjimus atliepti viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes ir pateikti pasiūlymus dėl tarnybos veiklos efektyvinimo.

Jam taip pat pavesta įvertinti galimas VST valdymo pertvarkos alternatyvas ir pateikti analize grįstus siūlymus, koks VST pajėgų valdymo modelis labiausiai tiktų valstybei, siekiant tinkamai reaguoti į gyventojų saugumui kylančias grėsmes.

„Įtampų ir neramumų pilnas laikmetis reikalauja, kad už viešosios tvarkos ir rimties užtikrinimą atsakingos tarnybos būtų tinkamos parengties ir dirbtų kaip laikrodis, o ne stumdytųsi atsakomybę. Turi būti užtikrintas aiškus, profesionalus ir atsakingas pajėgų valdymas. Turime ieškoti būdų, kaip sustiprinti VST, kad ji atlieptų laikmečio iššūkius. Iš naujojo vado tikimasi pagrįstų pasiūlymų dėl tarnybos veiklos efektyvinimo“, – pranešime sakė ministrė A. Bilotaitė.

Įtampų ir neramumų pilnas laikmetis reikalauja, kad už viešosios tvarkos ir rimties užtikrinimą atsakingos tarnybos būtų tinkamos parengties ir dirbtų kaip laikrodis, o ne stumdytųsi atsakomybę.

Buvęs VST vadas Ričardas Pocius pareigas šalių susitarimu paliko spalį. Jis tokį sprendimą sakė priėmęs, kilus įtampai tarp jo ir ministrės.

Vėliau jis apkaltino VRM vadovybę netinkamai malšinus pernai rugpjūtį prie Seimo kilusias riaušes. A. Bilotaitė savo ruožtu teigė, kad R. Pocius tokiais pareiškimais bando pridengti savo melagingos informacijos teikimą, nebuvimą darbo vietoje ir nepasiekiamumą.

Unikalių funkcijų neatlieka

Kaip nurodo VRM, beveik 30 metų vidaus tarnyboje dirbantis A. Paulauskas yra vienas stipriausių statutinių įstaigų vadovų.

„Jis turi ilgametę praktinę teisėsaugos pajėgų valdymo ir analitinio tiriamojo darbo bei bendradarbiavimo su tarptautinėmis ir užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis patirtį. Tikimasi, kad jo žinios ir gebėjimai svariai prisidės prie VST sustiprinimo bei efektyvaus specializuotų pajėgų valdymo“, – rašoma pranešime.

VST dirba 859 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu VST pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar VST užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.

Vis dėlto ministerija nurodo, kad pastaruoju metu tarnyboje „išryškėjo neefektyvaus valdymo problemos, trūko efektyvaus bendradarbiavimo su kitomis statutinėmis institucijomis, tarnyba vis labiau saviizoliavosi, o nelanksti darbo organizavimo sistema neatliepia naujų grėsmių“. Reaguojant į tai buvo atlikta VST atliekamų funkcijų peržiūra.

„Ji parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, dauguma jų dubliuojasi su kitų statutinių įstaigų – daugiausia policijos arba Kalėjimų departamento – atliekamomis funkcijomis, dažnai VST atlieka tik pagalbos kitoms statutinėms tarnyboms funkciją“, – nurodo VRM.

Anot jos, neramumų metu esant funkcijų dubliavimui, neužtikrinamas vieningas pajėgų valdymas ir pavestų funkcijų organizavimas bei vykdymas neaiški įstaigų atsakomybė už besidubliuojančios veiklos vykdymą.

Ministerijai išnagrinėjus ES šalių praktiką paaiškėjo, kad tokias atskiras, sukarintas, specializuotas neramumams malšinti skirtas pajėgas – žandarmeriją ar karabinierius –  turi tik penkios Europos Sąjungos šalys, kuriose gaji protestų kultūra: Prancūzija, Italija, Portugalija, Ispanija, Rumunija.

Kitose ES šalyse specialiosios paskirties padaliniai integruoti į policijos funkcijas ir pajėgas.

Galutinis sprendimas dėl Lietuvai tinkamiausio specialiosios paskirties pajėgų valdymo modelio bus priimtas po audito išvadų ir konsultacijų su viešojo saugumo ekspertais.