Tai numatyta XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo 2024–2026 metų veiksmų plane, kuriam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Jame iškeltas tikslas inicijuoti ir atlikti visapusiškus, kompleksinius XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimus, užtikrinti jų sklaidą, įamžinti šias kovas.

Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtoje pažymoje, iš viso Lietuvoje ir tarptautiniu mastu numatyta įgyvendinti 63 veiklas.

Tarp jų – istoriniai ir archeologiniai tyrimai, siekiant rasti Lietuvos pasipriešinimo dalyvių palaikus, Lietuvos partizanų giminių DNR pavyzdžių bazės biologinio banko pildymas.

Plane taip pat numatoma modernizuoti Kultūros vertybių registrą jame sukuriant viešai prieinamą Lietuvos laisvės kovų vietų paieškos sistemą, ketinama sukurti ir pagaminti tipinius Lietuvos partizano ir Lietuvos partizanų ryšininko antkapinius ženklus, pradėti kapų ženklinimą Varėnos rajone.

Siūloma sudaryti Lietuvos laisvės kovotojus menančių vietų užsienio valstybėse sąvadą, įrengti kenotafą J. Žemaičiui-Vytautui Vilniuje, Antakalnio kapinėse, organizuoti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir kitų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procesus liudijančių dokumentų paiešką išeivijoje ir jų skaitmeninimą.

Anot dokumento, siekiama parengti metodinę medžiagą, susijusią su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu ir kitais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procesais, ir integruoti ją į mokymo procesus šalies ugdymo įstaigose.

Taip pat planuojama organizuoti tarptautinę konferenciją, skirtą Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusių Lietuvos inteligentų – Garbės kalinių – visuomeninei, kultūrinei, pilietinei bei politinei veiklai ir likimams aktualizuoti.

Šį planą ketinama peržiūrėti kasmet.

Pradinis planas skirtas 2024-2026 metų laikotarpiui. Naujasis, apimantis 2027-2029 metus, bus rengiamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus ir įvertinus kylančius naujus iššūkius.