Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 27 dieną paliko nepakeistą penai birželį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria konstatuota, jog  M. Marcinkevičius turėjo teisę viešai išsakyti savo nuomonę apie grupės mokesčių politiką, o prašymas pripažinti šiuos teiginius neatitinkančiais tikrovės – atmestas. Analogišką sprendimą 2018-ųjų gegužę buvo priėmęs ir pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas.

„Šiuo sprendimu teismas trečią kartą ir galutinai atmetė N. Numavičiaus ir kitų ieškinį, mažesniajam „VP grupės“ akcininkui M. Marcinkevičiui, kuriuo jis buvo kaltinamas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie „VP grupės“ taikytą mokesčių politiką“, – BNS sakė M. Marcinkevičiui atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas.

„Vilniaus prekyba“ į teismą dėl M.Marcinkevičiaus viešai išsakytų pareiškimų įmonių grupės ir atskirų jos akcininkų atžvilgiu kreipėsi 2015-ųjų rugpjūtį. Iki 10 proc. akcijų įvairiose „VP grupės“ įmonėse turintis M. Marcinkevičius tuomet pareiškė, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„VP grupės“ atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose, „VP grupės“ akcininkų santykiai sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir teisėsaugos dėmesio. Jie taip pat figūruoja ir politinės korupcijos byloje – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apie tai kalbėjosi su buvusiu VMI viršininku Dainoru Bradausku, kuris vėliau buvo atleistas iš pareigų už korupcinę veiklą ir šiurkščius tarnybinius pažeidimus.