„LŽB ragina LGGRTC imtis skubių veiksmų ir, vadovaujantis desovietizacijos komisijos rekomendacijomis, pašalinti paminklą J. Krikštaponiui iš Ukmergės miesto centro“, – nurodo žydų bendruomenė.

Kaip antradienį BNS sakė šiuo metu centro vadovo pareigas einantis direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, J. Krikštaponis tebeturi kario savanorio statusą, todėl sprendimas dėl nukėlimo dar nepriimtas.

„Pirmas dalykas, jam yra suteiktas kario savanorio statusas, jam yra suteiktas pulkininko laipsnis prezidento dekretu, ir manome, kad teisiškai pilnai nėra pagrindo griauti paminklo, nes paminklas pastatytas kariui savanoriui, Vyčio apygardos vadui“, – teigė jis.

V. Lukšys taip pat teigė, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši „dar kartą išanalizuotų archyvinę pažymą ir priimtų sprendimą dėl teisėtumo, suteikiant kario savanorio statusą“.

Tuo metu birželio pabaigoje į pirmąjį posėdį susirinkusi vadinamoji desovietizacijos komisija Ukmergės rajone esantį paminklą J. Krikštaponiui pripažino kaip propaguojantį totalitarinius, autoritarinius režimus.

„Deja, LGGRTC, vietoje to, kad imtųsi konkrečių veiksmų ir pašalintų paminklą už tūkstančių nekaltų žydų žudynes atsakingam asmeniui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą“, – nurodė žydų bendruomenė.

„Tai – akivaizdus delsimas ir atsakomybės permetimas kitai organizacijai“, – rašoma pranešime.

Anot bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, J. Krikštaponio dalyvavimas Holokauste yra neginčijamas, tą įrodo Genocido centro surinkti dokumentai ir pateikta pažyma.

„Dalyvavimas žudynėse yra nusikaltimas, kurio nepanaikina kiti nuopelnai. Minint Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąsias metines, paminklas Krikštaponiui yra įžeidimas visų aukų atminimui ir jų artimiesiems“, – pranešime cituojama F. Kukliansky.

Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.