„Buvusių Rusijos kombatantų keliamos saugumo grėsmės yra akivaizdžios. Negalime jų ignoruoti, nes neveikimo pasekmės gali būti labai skaudžios. Lietuva laikosi tvirtos pozicijos, kad šiai grėsmei turi būti skiriamas aukščiausio lygio politinis dėmesys. Koordinuotas atsakas ir kuo platesnis Europos Sąjungos valstybių narių įsitraukimas yra ypatingai svarbus“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Kovo 11-ąją Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai adresuotame jungtiniame laiške, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Rumunijos valstybių ir vyriausybių vadovai, pabrėžiama, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir toliau keičia Europos saugumo aplinką.
Anot jų, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių Europos Sąjungai ir jos piliečių saugumui, ypač Šengeno erdvei.
Lyderių laiške akcentuojama, kad viena didžiausių saugumo grėsmių yra galimas buvusių ir šiuo metu aktyvių Rusijos kovotojų – Rusijos piliečių – judėjimas Šengeno erdvėje.
„Asmenys, tiesiogiai dalyvavę Rusijos agresijoje prieš Ukrainą, yra karo nusikaltėliai. Nemaža dalis jų – buvę grupuotės „Wagner“ smogikai, iš kalėjimų surinkti bausmės nebaigę atlikti recidyvistai. Jiems turi būti užkirsti visi keliai į Europos Sąjungą ar Šengeno erdvę. Europoje nėra vietos žudikams, prisidėjusiems prie agresijos ir teroro prieš Ukrainą“, – sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Institucijos pastebi, kad pastaruoju metu sparčiai auga Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius, todėl būtini ryžtingi ir koordinuoti veiksmai, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms.
Europos Komisija raginama glaudžiai bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba ir kitomis atsakingomis institucijomis, skubiai išnagrinėti ir pateikti konkrečius sprendimus, kuriuos būtų galima įgyvendinti ES lygmeniu.
Estija – pirmoji iš ES šalių – į Šengeno sąrašus suvedė daugiau kaip tūkstantį Rusijos kovotojų prieš Ukrainą pavardžių.