Daugeliui tai – vienintelis karštas maistas per dieną. Dalis eilėje stovi jau nuo ankstyvo ryto, kad maistą gautų pirmieji.
„Mėsytė, daržovės ir kruopos. Taip pat dar dalijame vadinamąjį sausą davinį. Tai gali būti aliejus, miltai, įvairūs konservai“, – pasakojo socialinė darbuotoja Greta Meištaitė.
Kasdien Vilniuje pavalgyti čia ateina apie du šimtai žmonių.
„Didžioji dalis mūsų lankytojų tai – vieniši senjorai. Kita dalis – darbingo amžiaus žmonės, kuriems tiesiog neužtenka pinigų, išgyvena nepriteklių. Mažoji dalis – tie žmonės, kurie neturi gyvenamosios vietos“, – teigė socialinė darbuotoja.
Tai kiek mes investuojame į šią sritį, tiek mes ir turime.
Skurdas Lietuvoje – vis dar vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuva iš 26 šalių rikiuojasi 22 vietoje.
„Mes labai mažai skiriame socialiniai apsaugai nuo mūsų Bendrojo vidaus produkto. Apytiksliai, tai yra pusė to, kiek skiria Europos Sąjungos šalys. Tai kiek mes investuojame į šią sritį, tiek mes ir turime“, – komentavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo vadovė Aistė Adomaviečienė.
Lietuvoje kas penktas gyventojas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Iš viso tokių – 140 tūkst. Tad beveik kaip visa Klaipėda.
Gyventojų pajamos auga, todėl skurdo rizikos riba irgi kyla. O už jos atsiduria tie, kurių pajamos auga lėčiau.
Plačiau – reportaže:
Naujausi komentarai