Palyginti su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, Lietuvos gyventojai neskuba prisidėti prie pagalbos žmonėms besivystančiose šalyse, taip pat jie apskritai yra mažiau teigiamai nusiteikę vystymosi atžvilgiu nei bendrai europiečiai, rodo apklausa.
Asmeniškai teikiantys pagalbą žmonėms besivystančiose šalyse nurodė 13 proc. apklaustųjų, kai bendras ES vidurkis siekia 33 procentus. Lietuvoje 5 proc. apklaustųjų sakė duodantys pinigų besivystančioms šalims padedančioms organizacijoms, 6 proc. – konkretiems projektams, dar po vieną procentą nurodė savanoriaujantys arba prisidedantys politiškai.
Iš viso nedalyvaujantys pagalboje besivystančioms šalims nurodė 87 proc. apklaustųjų, bendras ES vidurkis yra 65 procentai, rodo praėjusių metų lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje atlikta Eurobarometro apklausa.
Manančių, kad paramos besivystančioms šalims nereikėtų didinti arba ją reikėtų mažinti, Lietuvoje per metus padaugėjo po 6 proc. punktus kiekvienoje pozicijoje. Už tai, kad paramos nereikėtų didinti, pasisakė 22 proc. apklaustųjų (14 proc. ES vidurkis), o už tai, kad ją reikėtų mažinti – 29 proc. apklaustųjų, kai bendrai tokios pozicijos laikėsi 14 proc. europiečių.
Lietuvoje 74 proc. apklaustųjų manė, svarbu padėti žmonėms besivystančiose šalyse (per metus šis skaičius sumažėjo 3 proc. punktais), kai ES vidurkis yra 89 proc., o pozicijos, kad paramą vystymuisi reikia didinti, Lietuvoje laikėsi 46 proc. apklaustųjų, bendrai Europoje taip atsakė 68 proc. apklaustųjų.
Taip pat respondentai Lietuvoje mažiau nei europiečiai apskritai yra linkę sutikti, kad parama – veiksmingas būdas migracijos klausimams spręsti, 60 proc. palyginti su 73 procentais. Tačiau apklaustųjų, manančių, kad oficiali parama vystymuisi yra efektyvi priemonė įveikti skurdą besivystančiose šalyse, dalis yra šiek tiek didesnė už ES vidurkį – 70 proc. palyginti su 67 procentais.
Respondentai Lietuvoje taip pat yra tarp mažiausiai linkusių sutikti, kad atskiri žmonės gali prisidėti įveikiant skurdą besivystančiose šalyse – 28 proc. palyginti su 52 proc. ES vidurkiu. Maždaug vienas iš penkių respondentų Lietuvoje yra pasiruošęs brangiau mokėti už produktus iš besivystančių šalių – 22 proc., ir ši dalis nuo 2014 metų sumažėjo aštuoniais procentiniais punktais ir yra smarkiai mažesnė už 50 proc. ES vidurkį.
Apklausa Lietuvoje vyko lapkričio 28–gruodžio 7 dienomis, iš viso buvo apklausta 1001 Lietuvos gyventojas.
Naujausi komentarai