Lietuva savo istoriją žino ir tikisi, kad ją geriau pažins ir Rusija, teigia oficialusis Vilnius Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui nusprendus sudaryti komisiją, turinčią ginti valstybę nuo istorijos "falsifikavimo".

"Mes žinome savo valstybės ir tautos istoriją. Tikime, kad ateityje ją geriau pažins ir Rusijos žmonės", – BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas, paprašytas pakomentuoti, kaip minėtos komisijos sudarymas gali paveikti Lietuvos ir Rusijos santykius sprendžiant sudėtingus dvišalius klausimus dėl skirtingo istorinių įvykių vertinimo.

Jis pabrėžė, jog svarbu tęsti Lietuvos ir Rusijos istorikų diskusijas.

Istorikas Česlovas Laurinavičius BNS teigė manantis, kad Rusijos prezidento sprendimas – politinis ir susijęs su istorijos politizavimu tiek Rusijoje, tiek aplink ją esančiose valstybėse. Anot jo, šis sprendimas liečia ir istorikus, tačiau vylėsi, kad bendro Lietuvos ir Rusijos istorikų darbo niekaip nepaveiks.

"Tikiuosi, kad tai politinis sprendimas ir jis veiks daugiau politinę plotmę, o mes, istorikai – lietuviai ir rusai, vadovaudamiesi protu ir sąžine, toliau bandysime tyrinėti istoriją ir ją pateikti šiandienos visuomenėms tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Bandant per politinę plotmę spręsti istorinius klausimus galima nueiti labai pavojingu keliu. Tikiuosi, kad Lietuvoje išvengsime politizavimo", – sakė Č.Laurinavičius.

Jo teigimu, Rusijoje sudaryta komisija, į kurios sudėtį įeis prezidento administracijos, Užsienio reikalų ministerijos, Federalinės saugumo tarnybos, Užsienio žvalgybos tarnybos, Saugumo tarybos, Valstybės Dūmos, Teisingumo ir Kultūros ministerijų atstovai, tikriausiai susitelks į Sovietų Sąjungos istorijos vertinimą.

Kokių rezultatų gali duoti komisijos darbas, kuriai vadovaus, kai kuriais duomenimis, buvęs užsienio žvalgybos darbuotojas Sergejus Naryškinas, jis sakė nenorįs spekuliuoti, tačiau minėjo, jog istorija šiuo atveju bus tarnaitė.

Č.Laurinavičius tvirtino, kad ir Rusijos, ir Lietuvos politikams vienodai trūksta adekvatumo vertinant istorinius įvykius, tačiau šiuo metu susipriešinimo tendencijos kiek aprimusios.

Rytų geopolitikos studijų centro analitikas Rokas Grajauskas BNS sakė manantis, kad ideologinė, istorijos vertinimo takoskyra tarp Lietuvos ir Rusijos didėja.

"Viena vertus, Lietuva yra teisiškai įtvirtinusi nemažai savo istorijos traktuočių: okupacijos žalos atlyginimas, sovietinės simbolikos uždraudimas, kita vertus, Rusija iš principo irgi tą patį daro. Tai, kas politiniu retoriniu lygiu buvo deklaruojama, dabar bus bandoma įtvirtinti teisiškai. Dūmoje svarstoma idėja numatyti teisinę atsakomybę už vadinamąjį istorijos falsifikavimą – okupaciją, Sovietų Sąjungos kvestionavimą, pergalės prieš fašizmą neigiamą nušvietimą", – sakė R.Grajauskas.

Jo nuomone, Lietuvos ir Rusijos santykiai gali tapti labai komplikuoti, jei Rusijoje būtų priimti atitinkami įstatymai, kurie numatytų teisinę atsakomybę už, pavyzdžiui, viešą kalbėjimą apie Lietuvos okupaciją.

"Įsivaizduokime, kad toks įstatymas Dūmoje būtų patvirtintas. Atvažiuoja Lietuvos atstovai, kurie oficialiai tvirtina, kad okupacija buvo ir yra, įstatymų įpareigoti reikalauti Rusijos atlyginti žalą, tačiau Rusijoje galioja įstatymas, kuris numato teisinę atsakomybę už tokius veiksmus. Santykiai atsiduria tam tikroje aklavietėje", – svarstė analitikas.