Žymus Vokietijos istorikas Ilko-Sascha Kowalczuk rašo leidinyje „Tagespiegel“:

Viena vertus, tikiuosi, kad jis sustiprins politinį signalą, jog NATO, o kartu ir Vokietija, bet kokiu atveju rems mūsų sąjungininkus Baltijos šalyse.

Kita vertus, man atrodo labai tinkama, jei prezidentas, kuris pastaruosius 20 metų buvo vienas svarbiausių mūsų šalies užsienio politikos veikėjų, savikritiškai paaiškintų savo nesėkmingą užsienio politiką Rytų Europos, Rusijos ir Baltijos šalių atžvilgiu. Tai Baltijos valstybėse sukėlė nuostabą ir nesupratimą. Prezidentas šiais klausimais nėra įtikinamas. Jis – ne tas žmogus, kuris turėtų būti šioje vietoje.

Tikiuosi, kad ši kelionė Latvijos ir Lietuvos visuomenėse sustiprins įspūdį, jog Vokietija rimtai žiūri į savo kaip sąjungininko įsipareigojimus bei Ukrainos palaikymą. Vis dėlto abejoju, ar būtent Steinmeieris, kuris nuo 2000-ųjų pradžios yra reikšmingai atsakingas už šią nesėkmingą politiką, yra tinkamas žmogus tai perteikti.

Aš atkreipiau dėmesį į problematišką prezidento reakciją į Marko Martino kalbą Bellevue rūmuose. Šiame kontekste ir toliau laikau tikslingu parlamentiškai įvertinti užsienio politiką, ypač pastarųjų 20 metų Vokietijos vyriausybių Rusijos politiką, kad tokios klaidos nebepasikartotų.

Tačiau prezidentas Steinmeieris savo pareigomis trukdo tokiam vertinimui, nes tai neišvengiamai paliestų ir jį patį. Be to, man nesusidaro įspūdis, kad jis pats į šią temą žvelgtų labai savikritiškai. Net 2016 metais, reaguodamas į NATO manevrus Baltijos jūroje, Steinmeieris kalbėjo apie „ginklų žvanginimą“ ir „karo kurstymą“.

Spėju, kad daugeliui Vokietijoje reali grėsmė trims Baltijos valstybėms nėra akivaizdi, ir dėl to nesuprantama, kodėl Baltijos šalys, lyginant su savo bendraisiais biudžetais, Ukrainai skiria žymiai didesnę paramos dalį nei, tarkime, Vokietija.

Hitlerio–Stalino paktas tebeveikia iki šių dienų. Kalbant apie Baltijos šalis iki 1990 metų, jos vis dar vadinamos Sovietų Sąjungos dalimi. Tačiau iš tikrųjų tai buvo okupuotos teritorijos – ir tai turi būti aiškiai įvardijama ir kalboje.