Anot Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Virginijaus Kantausko, Lietuva yra paskutinė Europoje šalis, kurioje minėtos įrangos naudojimas kovoje su kiaulių marų nėra įteisinta, bet prievolė juos išmedžioti – tenka tik medžiotojams.

„Labai gaila, kad postūmį link vakarietiškos medžioklės kultūros Lietuvoje, stabdo emocijos ir visiškai nieko bendro su situacija gamtoje neturinčios interpretacijos apie tai, kad miškai taps žvėrių skerdyklomis. Juk labai aiškiai įstatyme nurodyta, kad minėta įranga naudoti bus galima tik kovojant su afrikinių kiaulių maru, pražudžiusių šalies kiaulių ūkius ir smulkiais plėšrūnais, naikinančiais kiškius, stirnų jauniklius ir paukščius“, – sakė jis.

Anot jo, medžiotojų vardu Seimo nariams parengtas laiškas turėtų įnešti gerokai daugiau aiškumo apie šio įstatymo svarbą bei reikšmę visai Lietuvai, ne tik medžioklėtvarkos, jos politikos ar proveržio srityse, bet ir valstybės saugumo klausimais.

„Turime ne tik labiausiai ginti Lietuvą nusiteikusią didžiausią bendruomenę, kurios net 9 iš 10 narių tai darytų ginklu, bet ir ribojamės su agresoriais – Baltarusija ir Rusija, tuo tarpu vengiame priimti tinkamus sprendimus, galinčius sustiprinti šalies saugumą, jei prireiktų, pasitelkus ir mus. Juk būtent šių prietaisų pagalba, Ukrainos broliams pavyko atremti priešų proveržį Kijevo link. Tad laiške, pasistengėme įnešti ne tik aiškumą apie šio įstatymo projektą, bet ir ilgalaikę naudai visam mūsų kraštui“, – sakė jis.

Laiške Seimo nariams, medžiotojai akcentuoja, kad šis įstatymo pakeitimas lems ar Lietuva pasirinks vakarietišką, saugesnės, darnesnės, tvaresnės ir kur kas labiau atsakingesnės medžioklės kelią bei pakels šalies gynybos lygį. Taip pat skaičiais pagrindžia tinkamai jų vykdomą žvėrių priežiūrą miškuose, kurių anot jų, populiacija auga kartais – vien tauriųjų elnių populiacija nuo 2002 metų (11 098 individų) iki 2022 metų (68 816 individų) išaugo daugiau kaip 6 kartus, taip pat paaiškina medžioklės svarbą šalies ekonomikai, rolę ir jiems tenkančias pareigas – pradedant žalos ūkiams atlyginti, kovoti su afrikiniu kiaulių marų, šalinti nelaimingų atsitikimų su gyvūnais pasekmes keliuose.

Medžiotojai taip pat atkreipia dėmesį, kad ženkli dalis nelaimingų nutikimų medžioklėje yra įvykę tamsiuoju paros metu, ar prastai matant, o tokių panašių atvejų – tikrai pavyktų išvengti, jei Lietuvoje galiotų vakarų pasaulio medžioklės standartai, kuomet tai kas legalu ir naudojama visame pasaulyje, būtų leistina ir Lietuvoje.

Pažymima, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo1 pataisos, kuriomis buvo leista naktinių taikiklių apyvarta. Tai reiškia, kad minėtą įrangą jau galima turėti, bet naudoti – ne, nors įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžtinai nurodoma, kad juo siekiama, jog naktinius taikiklius įsigytų kuo didesnis subjektų ratas, o jo pakeitimas turėjo palengvinti konvencinių hibridinių grėsmių valdymą ir, esant krizinei situacijai, paefektyvinti ginklų naudojimą, tiksliau – Lietuvos gynybą.

„Tad kalbėdami apie naktinių prietaisų legalizavimą – mes kalbame ne tik apie šernų populiacijos reguliavimą, bet ir šalies saugumą, didesnį gynybinį potencialą, ką patvirtino Ukrainos pajėgos, gavusios minėtą įrangą iš Lietuvos medžiotojų ir sėkmingai įveikusios okupantų puolimą Kijevo, link. Tačiau šie įstatymo siekiai iki šiol nėra įgyvendinti, kadangi medžiotojams nėra jokių paskatų įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, nes jų vis dar jokia apimtimi negalima naudoti medžioklėje, o juos galinčios gaminti bendrovės Lietuvoje – to neskuba daryti. Tai reiškia, kad juos pirkti galime, kaip ir turėti – bet naudoti ne, o naujos darbo vietos ar papildomos, juos galinti gaminti čia, Lietuvoje, įplaukos į biudžetą – laukia savo eilės“, – rašoma kreipimesi.

Medžiotojai ragina nepritarti dirbtinam, skubotam ir formaliam Tomo Vytauto Raskevičiaus, Morganos Danielės, Ewelinos Dobrowolskos, Aušrinės Armonaitės ir kitų Laisvės frakcijos narių įregistruotam siūlymui apskritai uždrausti naktinių taikiklių naudojimą įstatymo lygiu be jokių išimčių.

„Šis įstatymas – ne tik šernų ar smulkių plėšrūnų populiacijai reguliuoti, bet tai ir vakarietiškus standartus atitinkanti medžioklėtvarka Lietuvoje ir dar didesnis mūsų visos valstybės saugumas“, – akcentuojama pabaigoje.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija jai priklausiančias regionines 47 rajonines draugijas visoje Lietuvoje. 30 000 medžiotojų per metus valstybei už plotų nuomą sumoka per 3,5 mln. Eurų, o bendrai medžiojamų teritorijų priežiūrai, kontrolei, žvėrių apsaugai ir kitų pareigų vykdymui išleidžia per 50 mln. Eurų kasmet. Seime balsavimas dėl naktinių matymo prietaisų turėtų vykti šį ketvirtadienį. Dalis Seimo narių net nežino, kad minėta įranga būtų skirta tik kovai su afrikiniu kiaulių maru ir smulkiaisiais plėšrūnais, naikinančiais stirnų jauniklius, kiškius ir paukščius.