Tai numatančias įstatymo pataisas parlamentarai priėmė paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną.

Azartinių lošimų įstatymo pataisomis nustatyta, kad kiekvienas turi teisę Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.

Prašyme toks asmuo turi nurodyti laikotarpį, per kurį jam neleidžiama lošti, bet jis negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai. Asmeniui taip pat leidžiama atsiimti pateiktą prašymą ar sutrumpinti jame nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po pusės metų nuo jo pateikimo.

Taip pat nustatyta, kad tokius asmenis draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas, leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose nurodytą laikotarpį. Jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, toks asmuo negalės žaisti azartinių žaidimų dvejus metus.

Taip pat draudžiama į kazino, kitus lošimų namus įleisti neveiksnius asmenis.

Įstatymo pataisos, jeigu jas pasirašys prezidentė, turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės 1-osios.

Minėtas pataisas teikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad projekto priėmimas užtruko dvejus metus.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto įstatymo pataisos svarstymą atidėliojo dvejus metus ciniškai argumentuodamas pačių lošimų lobistų motyvais (...). Paprastai tariant šie argumentai reiškia – jei (patologiniai) lošėjai patirs kliūčių, nebegalėdami pralošti savo ir savo šeimų pinigų, tai lošimų organizatoriai gaus mažiau pelno, ir visiškai nesvarbu, kad šie asmenys kasdien pralošinėja ne tik savo, bet ir savo šeimų gyvenimus“, – pranešime spaudai teigė J.Sabatauskas.

Dabar lošėjai taip pat gali parašyti prašymą neįleisti jų į lošimų namus, tačiau šis įpareigojimas lošimų organizatoriams neprivalomas.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, per metus prašymus neįleisti į lošimų namus parašo 300-400 asmenų. Šių metų pradžioje iš viso tokių prašymų registruota per 4 tūkstančius.