Kaip teigiama LRT tarybos pirmadienį išplatintame pranešime, transliuotojo vadovės vieši pareiškimai gali signalizuoti apie polinkį į vienvaldiškumą.

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas konkrečiai išreiškė susirūpinimą dėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės lapkričio 27-osios „Facebook“ įraše išsakytos pozicijos.

Jame transliuotojo vadovė nurodė, kad LRT užvaldyme dalyvauja ne tik valdantieji socialdemokratai bei jų partneriai „Nemuno aušra“, bet ir „didžioji dalis LRT tarybos“.

Anot M. Jurkyno, po tokio generalinės direktorės pareiškimo tarybai bus svarbu suprasti, kaip M. Garbačiauskaitė-Budrienė mato tolesnį darbą LRT ir bendradarbiavimą su taryba.

Kaip teigiama pranešime, LRT vadovės vieša komunikacija „kelia susirūpinimą dėl jos požiūrio į įstatymo viršenybę, galiojančią LRT valdymo struktūrą bei galimo tapatinimosi su užimama pozicija“.

Pagal LRT įstatymą, taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas ir dalininkų susirinkimo funkcijų įgyvendintojas, vykdantis transliuotojo valdymą ir priežiūrą, atstovaujantis visuomenės interesams.

Be to, M. Garbačiauskaitė-Budrienė lapkričio 27-osios įraše skelbė, kad lapkričio 13 dieną keli tarybos nariai neskelbtu vizitu lankėsi Seimo Audito komitete, su kurio nariais be kita ko aptarė paprastesnes LRT vadovo atleidimo galimybes.

LRT vadovės duomenimis, lapkričio 24-ąją keli tarybos nariai, tarp jų – M. Jurkynas, vėl susitiko su Audito komiteto nariais.

Pasak LRT tarybos, generalinės direktorės negatyviai interpretuojami susitikimai vyko Audito komiteto biuro kvietimu.

„Susitikimų metu, dalyvaujant komiteto nariams ir jų padėjėjams, kurie rengia komiteto išvadas, buvo aptarinėjamos LRT tarybos darbo sąlygos ir Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas“, – nurodė taryba.

Jos žiniomis, slaptų tarybos narių susitikimų su politikais nebuvo, todėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės teiginius apie tokius susitikimus Seime „galima vertinti kaip manipuliaciją ar klaidą“.

LRT taryba nežada mažinti savo bendradarbiavimo su parlamentarais, teigdama, kad darbas Seime pastaruoju metu labai svarbus dėl transliuotojo finansavimo klausimų, Valstybės kontrolės audito išvadų, kitų su LRT susijusių pataisų.

BNS skelbė, kad Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų asignavimams.

Tai reiškia, kad visuomeninio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų vietoje 11 proc. augimo jau kitais metais pagal iki šiol galiojusią finansavimo metodiką. Be to, Seimas nuo 2029 metų sumažino LRT kasmet skiriamą gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį.

Valdantieji po pateikimo taip pat pritarė „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotai pataisai, pagal kurią transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja bent pusė tarybos narių, vietoje dabar viešuoju interesu grindžiamo dviejų trečdalių tarybos narių nepasitikėjimo atleidžiant LRT vadovą.

LRT tarybos teigimu, transliuotojo finansavimo mažinimas ar jo įšaldymas nuo 2026 metų būtų žalingas LRT veiklai. Todėl taryba kritiška dėl „skuboto ir neišdiskutuoto“ Seimo sprendimo įšaldyti LRT biudžetą trejiems metams.

Pats visuomeninis transliuotojas BNS anksčiau taip pat sakė, kad biudžeto įšaldymas apsunkins Valstybės kontrolės atlikto audito išvadų įgyvendinimą, pasiruošimą grėsmėms.

Anot LRT, „aušriečiai“ biudžeto įšaldymo projektą parengė nediskutavę su transliuotoju, neįvertinę būtinybės ruoštis nepertraukiamam transliavimui krizės atveju, augančių finansinių įsipareigojimų.

Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia R. Žemaitaičio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.

Auditoriai didžiausius LRT nustatytus trūkumus siejo su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinių garantijų stygiumi, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.

Lapkričio pradžioje „Nemuno aušros“ priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad LRT vadovybė atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.

LRT vadovo atleidimo tvarką lengvinančią „aušriečių“ pataisą dėl galimo transliuotojo nepriklausomumo pažeidimo kritikuoja dalis Seimo opozicijos ir žurnalistų, pastarieji kitą savaitę planuoja protestuoti.

Tuo metu LRT darbuotojai šią savaitę rengia protesto akciją, per kurią eteryje bus skelbiamos tylos minutės, aiškinama laisvos žiniasklaidos svarba demokratinei visuomenei.