Homoseksualumą prilyginęs pedofilijai atlikėjas Marijus Adomaitis, dar žinomas Ten Walls ir Mario Basanov slapyvardžiais, vienu pasisakymu nubraukė visus savo pasiekimus. Taip tvirtina muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas.

Su tuo nesutinka politologas Linas Zasimavičius, raginantis, kad tokia M. Adomaičio nuomonė turėtų būti ginama. Kartais žodžio laisvė yra ginama, pavyzdžiui „Charlie Hebdo“ redakcijos atveju, o kartais, pavyzdžiui šiuo atveju, primygtinai reikalaujama jos atsisakyti, sako L. Zasimavičius.

K. Vyšniausko pozicijai pritariantis viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus savo ruožtu atlikėjui pataria kuo daugiau kartų atsiprašyti ir tai daryti kuo didesniu mastu.

Viešųjų ryšių ekspertas: atsiprašymu įtikinti nesugebėjo

Anot viešųjų ryšių eksperto Mykolo Katkaus, tokios didelės reakcijos M. Adomaitis sulaukė, nes yra išgarsėjęs visame pasaulyje. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jo mėgėjai į komentarą apie homoseksualus reagavo ne taip aršiai, kaip auditorija visame pasaulyje.

„Ši auditorija ir apskritai muzikantai kaip auditorija yra nepaprastai liberali, palyginus su tomis visuomenėmis, kurios taip pat yra liberalesnės negu Lietuvos. Jeigu Lietuvos muzikantai gali sau leisti taikyti tokius labai konservatyvius ir „neandartalietiškus“ apibūdinimus tiek kitos tautybės, tiek kitos lytinės orientacijos asmenims, pasaulyje į tokius dalykus reaguojama kur kas griežčiau. M. Adomaičiui tai teko išbandyti savo kailiu“, – tvirtina M. Katkus.

Jo teigimu, į tokias ar panašias situacijas patenka daug žmonių, tačiau yra būdų, kaip iš jų išsisukti. M. Katkus atkreipia dėmesį, kad akivaizdu, jog M. Adomaičio atsiprašymas neskambėjo įtikinamai jo klausytojams ir kolegoms.

„M. Adomaitis nesugebėjo įtikinti savo tokiu atsiprašymu-neatsiprašymu. Nesugebėjo įtikinti savo klausytojų, gerbėjų, fanų, partnerių, kolegų, kad jis iš tikrųjų rimtai gailisi dėl to nelaimingo įrašo. Tokiais atvejais iš viešųjų ryšių pusės taikoma vienintelė strategija – sakyti „atsiprašau“ ir tai daryti kaip galima stipriau ir plačiau. [...] Turbūt jo vadybininkai nesugebėjo jo įtikinti, kad jis turėtų atsiprašinėti kur kas plačiau“, – svarsto viešųjų ryšių ekspertas.

K. Vyšniauskas: tylėdamas jis tik blogina padėtį

M. Katkus nurodo, kad žmonėms yra labai svarbu, kokias vertybes išpažįsta jų mėgstamas atlikėjas ir, jeigu tos vertybės neatitinka jų požiūrio, reakcija gali būti netgi agresyvi. Norint išvengti tokių situacijų, M. Katkus taip pat pataria laikytis kelių elementarių taisyklių, taikomų, naudojantis socialiniais tinklais, pavyzdžiui, pirmiausia žinutę užrašyti baltame popieriaus lape arba įsivaizduoti.

„Kita gera taisyklė – nesiartinti prie „Facebook“, jeigu esi apsvaigęs nuo kokių nors medžiagų. [...] Akivaizdu, kad dėl kažkokios priežasties M. Adomaitis parašė neįtikėtinai kvailą ir nesuprantamą pareiškimą, galbūt manydamas, kad tai – tik Lietuvos „Facebook“ ir jį visi supras ir palaikys. Taip ir atsitiko, nors matėme, kad reakcija socialiniuose tinkluose buvo pasidalinusi maždaug per pusę, tačiau akivaizdu, kad pasaulyje to neužteko“, – pabrėžia M. Katkus.

Jam antrina ir K. Vyšniauskas, kuris prideda, kad M. Adomaičio tylėjimas tik blogina susidariusią padėtį. „Jis tyli. Mes iki šiol nežinome, ką jis mano apie tūkstančius žmonių, kurie klausosi jo muzikos ir galbūt yra homoseksualūs. Jis savo tyla viską tik blogina. Tai – svarbus dalykas. Tokių atvejų, kai žmogus pasako kažką kontraversiško, bet paskui paaiškina ir galiausiai viskas baigiasi gerai, muzikos istorijoje tikrai yra buvę, bet M. Adomaitis to nedaro“, – akcentuoja K. Vyšniauskas.

Jo nuomone, dieną, kai M. Adomaitis parašė tokį pranešimą savo socialiniame tinkle, reikėtų pažymėti juodai Lietuvos muzikos istorijoje, nes iki tol labai daug pasiekęs atlikėjas sugriovė visą savo karjerą.

„Galbūt karjerą dar pavyks atstatyti, bet tai bus ilgas procesas. Turint omenyje, kaip kvailai ji sugriuvo, tai iš tiesų yra liūdna. M. Adomaitis dirbo prie to, ko jis pasiekė per daug metų. Tai, ką jam pavyko pasiekti, – pirmoji tokio masto sėkmės istorija Lietuvos muzikoje. [...] Dabar jis viską nubraukė vienu labai kvailu įrašu ir kartu parodė, kad Lietuva – buvusi progresyvi elektroninės muzikos šalis – vis dėlto yra homofobiška postsovietinė šalis“, – įsitikinęs K. Vyšniauskas.

L. Zasimavičius: ginantys laisvę M. Adomaitį mala į miltus

Kitokios pozicijos laikosi politologas L. Zasimavičius, kuris šią situaciją tapatina su Prancūzijos leidinio „Charlie Hebdo“ atveju. Jo nuomone, ši situacija parodo šių laikų liberalios demokratijos paradoksus.

„Daug kalbama, kad visi turi laisvę reikšti įsitikinimus, nuomonę, tačiau vienu atveju šios teisės yra ginamos, pavyzdžiui „Charlie Hebdo“ redakcijos atveju, kitu atveju elgiamasi atvirkščiai – primygtinai reikalaujama jų atsisakyti, pavyzdžiui M. Adomaičio atveju. Šis rezultatas, jeigu galima taip pavadinti, atsirado dėl vertybių arba objektyvių moralės normų sunykimo daugelyje pasaulio valstybių“, – tvirtina L. Zasimavičius.

Jo teigimu, šiuo metu dominuoja individo, kaip aukščiausios esybės, teisės pasirinkti principas. Jis prideda, kad principas taikomas tik tuomet, jei pasirinkimas netrukdo kitam žmogui, tačiau nurodo – principas, kad visi gali elgtis ir su savo kūnu daryti ką tik nori, pasaulyje nėra vienintelis.

„Yra žmonių, bendruomenių, manančių, kad homoseksualūs santykiai nėra normalūs, jog tai nėra tik individo pasirinkimas ir pan. M. Adomaičio pareiškimo sukelta masinė isterija, manau, yra chrestomatinis kelių pasaulėžiūrų susikirtimo pavyzdys. Tai – keista, nes tie, kurie teigia, kad žmogus, nepakenkdamas kitam, gali laisvai reikšti savo įsitikinimus, šiuo metu bando sumalti M. Adomaitį į miltus“, – sako L. Zasimavičius.

Jam prieštarauja nacionalinės LGBT teisių organizacijos žmogaus teisių politikos koordinatorius T. V. Raskevičius. Jo nuomone, į šią situaciją galima pasižiūrėti, kaip į Lietuvos visuomenės atspindį – M. Adomaičio pozicija Lietuvoje beveik nesukėlė reakcijos, nors Vakaruose, anot T. V. Raskevičiaus, tai tapo tarptautiniu skandalu.

„Reikėtų konstatuoti, kad mūsų visuomenė yra labai pripratusi prie homofobiško diskurso. Tokie pareiškimai mūsų visuomenėje tapo norma ir mes į juos tiesiog nereaguojame. [...] Manau, šiuo atveju reikėtų pasinaudoti, kaip gera refleksijos proga ir pagalvoti, kokia visuomene mes esame ir kokiomis vertybėmis – demokratinėmis ar autokratinėmis – vadovaujamės“, – tvirtina T. V. Raskevičius.

T. V. Raskevičius: tokios nuomonės daro įtaką žmonių gyvenimams

T. V. Raskevičius sutinka, kad demokratinėje visuomenėje kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę ir nuomonių pliuralizmas yra viena iš demokratijos vertybių, tačiau teigia, kad problemos prasideda tuomet, kai tokios nuomonės daro įtaką kitų žmonių gyvenimams.

„Vis dėlto mūsų visuomenė yra viena homofobiškiausių Europos Sąjungoje. Tos homofobinės nuomonės, kurios galbūt atrodo nekaltos, realių žmonių gyvenimuose turi labai liūdnas pasekmes. Galbūt reikia kalbėti apie patyčių lygį mokyklose, savižudybių skaičių tarp jaunų žmonių Lietuvoje. Vis dėlto LGBT žmonių dalis tarp visų šių neigiamų reiškinių mūsų visuomenėje yra labai plati“, – teigia T. V. Raskevičius.

Jam prieštarauja L. Zasimavičius. Jo teigimu, tarp nuomonės ir pareiškimo, kuriuo galima įžeisti, yra labai trapi riba. Jis sutinka, kad kiekvienas turime apsvarstyti savo pasisakymus, tačiau tvirtina, kad niekada negali būti tikras, ar tavo pasakytas teiginys nebus įžeidimas.

„Galime prieiti iki to, kad kažkokia žinutė apie gėjus gali sukelti dar didesnes pasekmes ir žmogus gali būti pasodintas į kalėjimą. [...] Homoseksualumo klausimas dar nėra pakankamai gerai išdiskutuotas. Norėčiau priminti, kad Amerikos psichiatrų asociacijos buvęs prezidentas viename interviu yra teigęs, kad homoseksualumo išbraukimo iš ligų sąrašo sprendimas nebuvo paremtas moksliškai – nebuvo įrodyta, kad tai nėra liga. Tai buvo padaryta politiniu sprendimu“, – tikina L. Zasimavičius.

Internete ir socialiniuose tinkluose arši diskusija kilo tuomet, kai pirmadienį šiuolaikinės muzikos kūrėjas Marijus Adomaitis savo socialinio tinklo paskyroje homoseksualumą prilygino pedofilijai.

Vėliau atlikėjas išplatino atsiprašymo pranešimą: „Noriu atsiprašyti už aną pasisakymą savo paskyroje. Atsiprašau už jo įžeidžiantį turinį, kuris neatskleidžia mano tikrosios nuomonės. Tikiuosi šis nesusipratimas daugiau neišprovokuos jokių minčių ir nuomonių.“

Susisiekti su atlikėju antradienio vakarą nepavyko.