Spalvingos ir nuodingos

Feisbuke dažno dėmesį patraukia Jelenos skelbiamos spalvingų varliukų nuotraukos. Tai jos namuose gyvenančios medlaipės ir laipalaipės varlės – varliagyvių genties atstovės.

„Šie maži varliukai iš tikrųjų yra labai pavojingi ir nuodingi padarai, vieni iš nuodingųjų gamtos pasaulio gyvūnų, – sako moteris. – Gyvendami natūraliomis sąlygomis jie minta vabzdžiais, dėl kurių jų gleivės tampa nuodingos. Kadaise indėnai jų nuodus naudojo strėlėms tepti. Gyvendami nelaisvėje jie tų medžiagų negauna ir toksiškumas slopsta, tačiau po kontakto su jais reikia kruopščiai nusiplauti rankas.“

Šių varlių yra skirtingų rūšių, porūšių, o taip pat spalvų variacijų. Pašnekovės namuose esančiuose terariumuose jų gyvena apie 20 – geltonajuostės (Dendrobates leucomelas), žalios ir juodos spalvų (Dendrobates auratus), juodakojės (Phyllobates bicolor), dėmėtosios (Ameerega picta) ir trijuostės (Ameerega trivittata) varlės.

Natūraliomis sąlygomis gamtoje šie varliagyviai gyvena Pietų ir Centrinės Amerikos miškuose, puikiai laipioja medžiais ir krūmais.

„Susidomėjome šiomis varlytėms kažkada pamatę jas internete. Patraukė jų neįprasta išvaizda – sutikite, atrodo jos tikrai įspūdingai. Pradėjome domėtis jų gyvenimo sąlygomis ir nusprendėme įsigyti. Kadangi esu fotografė, šios varlytės man yra puikus modeliai“, – juokiasi moteris.

Ypatybės: J. Pacholčišinos auginami spalvingi varliukai – gražūs pažiūrėti, tačiau labai nuodingi gyvūnai. / J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.

Būtinos specialios sąlygos

„Gamtoje šie gyvūnai dauginasi ištisus metus, tačiau namuose jiems reikia sudaryti ramias sąlygas. Daroma tai gana paprastai – įrengiant specialų terariumą. Tačiau mes veisimu neužsiimame, auginame jas dėl grožio, o perkame pas profesionalę veisėją“, – sako pašnekovė.

Varlytės Jelenos namuose gyvena dideliame akvaterariume, kuris buvo pagamintas savo rankomis. Jame yra tinkamas apšvietimas, šiluma (varlės mėgsta 25–28 °C temperatūrą dieną, naktį gali būti žemesnė), drėgmė (apie 70–100 proc.) ir, kas labai svarbu, – ventiliacija. Taip pat akvaterariume auga ir įvairių įdomių augalų, ypač retų orchidėjų.

Vyras mano pomėgiams neprieštarauja. Tiesa, kartais pasako, kad aš dėl tų savo gyvūnų esu šiek tiek išprotėjusi.

Maitinamos varlės kas antrą dieną. Jos minta mažomis musytėmis (drosophila melanogaster), kurias šeima veisia pati. Musytės tiesiog paleidžiamos į terariumą, o varlės jau pačios jas sumedžioja.

„Priklausomai nuo rūšies šios varlytės gali gyventi nuo 10 iki 25 metų. Pačiai seniausiai mūsų varlei jau apie 10 metų. Tad, nusprendus auginti tokius gyvūnus, reikia nusiteikti, kad tai atsakomybė ilgam“, – atkreipia dėmesį Jelena.

Pasak jos, informacijos apie tokių gyvūnų auginimą, jei kyla klausimų, ji dažniausiai ieško internete, įvairiuose specializuotose forumuose ir kt. Informacijos ten yra begalybė, tik reikia mokėti atskirti, kas tinka ir patikima. Tačiau turint tokią ilgametę egzotinių gyvūnų laikymo praktiką, kokią turi jos tėtis, papildomos informacijos prireikia retai – yra baziniai tokių gyvūnų laikymo principai, kuriuos svarbu žinoti ir jų laikytis.

Tradiciška: Jelenos namuose gyvena ir daugumai įprasti gyvūnai – dono sfinksė Vanessa, juodos ir baltos spalvų katytė Musia. / J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.

Gyvenimas su gamta

„Egzotiniai gyvūnai yra bendra mano ir mano tėvo meilė, – sako Jelena. – Nors gyvūnų priežiūra daugiausia užsiima jis, tačiau kartu auginame, diskutuojame. Kiti mūsų šeimos nariai turi savo pomėgių. Mano vyras, nors pats ir nelabai domisi egzotiniais gyvūnais, tačiau mane palaiko ir mano pomėgiams neprieštarauja. Tiesa, kartais pasako, kad aš dėl tų savo gyvūnų esu šiek tiek išprotėjusi.“

Be spalvingų varliagyvių, šeimos namuose šiuo metu dar gyvena maži driežiukai gekonai (Lepidodactylus Lugubris), taip pat skiauterėtasis gekonas (Correlophus ciliatus). Akvariumuose auginami akvariumo augalai, veisiamos žuvytės ir akvariumo krevetės.

J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.

Namuose karaliauja ir dvi katytės – dono sfinksė Vanessa, juodos ir baltos spalvų katytė Musia.

„Esame žmonės, kurie labai myli gamtą, todėl neįsivaizduojame savo gyvenimo be gyvūnų“, – sako pašnekovė.

Jos meilę gamtai atspindi ir kiti pomėgiai – kambariniai augalai, o pastaruoju metu ir daržininkystė.

„Tai – mano nauja aistra, kurį atsirado prieš kelis metus įsigijus kotedžą šalia Vilniaus, – pasakoja Jelena. – Dar mėgstu ilgus pasivaikščiojimus gamtoje, grybauti, važiuoti prie ežero su palapinėmis. Taip jau susiklostė, kad mano gyvenimas visą laiką susijęs su gamta“.

J. Pacholčišinos asmeninio archyvo nuotr.

Ar moteris ir fotografuoti labiausiai mėgsta gamtą? Pasirodo, ne visai taip.

„Esu fotografė, tačiau šiuo metu dirbu kitą darbą – esu komandos vadovė. Fotografiją kol kas pasilikau hobiui. Profesionaliai fotografavau devynerius metus. Dažniausia tai buvo šeimos, asmeninės portretinės fotosesijos, krikštynos ir kt. Bet ypatingą vietą mano kaip fotografės gyvenime visada turėjo moterų asmeninės portretinės fotosesijos. Man be galo patinka, kaip moteris atsiskleidžia, norisi perteikti ir parodyti žmonėms ne tik išorinį, bet ir vidinį moters grožį“, – sako J. Pacholčišina.