Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Gerda Žigienė pasakoja, kad 2025 m. sausio 20 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė vykdomąjį įsakymą  „Radikalių ir nereikalingų vyriausybinių DEI programų ir prioritetų panaikinimas“, veiksmingai panaikinusį visas DEI programas federalinėse agentūrose.

Verslo pasipriešinimas

G. Žigienės teigimu, šis įsakymas numatė tokių pareigybių kaip vyriausiasis įvairovės pareigūnas panaikinimą ir nutraukė su lygybe susijusias dotacijas ir sutartis. Administracija šias programas įvardijo kaip „neteisėtą ir amoralią diskriminaciją“, siekdama jas pašalinti iš visų federalinės Vyriausybės sričių.

Ši federalinė pozicija paveikė privačias įmones. Keletas žinomų bendrovių pradėjo mažinti savo DEI įsipareigojimus. „Amazon“, „Google“, „McDonald's“, „Meta“, „Target“ ir „Walmart“ paskelbė apie DEI pastangų mažinimą, nurodydamos teisinių ir politinių aplinkybių pasikeitimą.

Profesorė pastebi, kad, nepaisant politinio klimato, kai kurios JAV įmonės ketina lakytis savo įsipareigojimų DEI iniciatyvoms. Pavyzdžiui, „Apple“ stoja į kovą už DEI iniciatyvas, nors kiti JAV technologiniai gigantai pasiduoda politiniam spaudimui.

„Vasario 25 d. vykusiame metiniame „Apple“ akcininkų susirinkime apie 97 proc. akcininkų balsavo prieš „Prašymą nutraukti DEI pastangas“, taip paneigdami nacionalinę tendenciją tarp didžiųjų bendrovių. „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas pabrėžė, kad įvairovė yra esminis verslo sėkmės veiksnys“, – dalijasi ji.

Iškart po akcininkų balsavimo „Apple“ susidūrė su prezidento D. Trumpo spaudimu. Savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ jis tiesmukai pareiškė: „Apple“ turi atsikratyti DEI taisyklių, o ne tik jas koreguoti. DEI buvo apgaulė, kuri labai pakenkė mūsų šaliai.“

Tokios įmonės kaip „Costco“ tvirtai laikosi savo DEI pastangų, o akcininkai palaiko šių programų tęstinumą nepaisant išorinio spaudimo. Tačiau akivaizdu, kad JAV kova prieš DEI iniciatyvas tik prasideda.

Tvarumo kraštovaizdis

Pasak G. Žigienės, nors ES tvarumo politika dažnai siejama su aplinkosauga, DEI yra svarbus socialinio tvarumo aspektas. Skirtingai nei JAV, kur daugelis sektorių atsisako DEI programų, ES aktyviai integruoja įvairovės, lygybės ir įtraukties principus į savo teisėkūros ir įmonių valdymo sistemas.

Vienas pagrindinių DEI variklių ES yra ES kovos su rasizmu veiksmų planas 2020–2025 m., numatantis priemonių sisteminei diskriminacijai mažinti užimtumo, švietimo ir viešojo gyvenimo srityse. Šis planas stiprina teisines apsaugos priemones nuo rasinės diskriminacijos ir skatina įmones įgyvendinti tvirtas DEI strategijas. Taip pat LGBTIQ lygybės strategija 2020–2025 m. siekia užtikrinti įtraukią darbo aplinką nepaisant seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

„Įmonių valdyme Įmonių tvarumo atskleidimo direktyva reikalauja, kad didelės įmonės įvertintų žmogaus teisių atitiktį savo tiekimo grandinėse, įskaitant darbo jėgos įvairovės ir lygybės standartus. Šie teisės aktai įpareigoja įmones ne tik formaliai deklaruoti įsipareigojimus, bet ir diegti realias įtraukumo politikos priemones“, – sako KTU profesorė.

Be to, lyčių įvairovė yra svarbus ES įmonių reguliavimo prioritetas. 2024 m. pabaigoje pradėta taikyti Lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose direktyva, kuria siekiama, kad lyčių atstovavimas biržinių bendrovių valdybose visose ES valstybėse narėse būtų labiau subalansuotas. Direktyvoje ES didelėms biržinėms bendrovėms nustatytas tikslas, kad tarp nevykdomųjų direktorių būtų 40 proc. nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų, o tarp visų direktorių – 33 proc. Reikia paminėti, kad ankstesnėje direktyvos versijoje buvo minima moterų pusiausvyra. Dabar lyties apibrėžimas pakeistas, praplečiant jo ribas.

Be verslo politikos, ES finansavimą susiejo su DEI atitiktimi. Pagal ES socialinio ramsčio veiksmų planą, organizacijos, gaunančios viešąjį finansavimą ar dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, privalo laikytis lyčių ir įvairovės standartų.

„Nepaisant šių laimėjimų, naujausi pokyčiai rodo galimą įtampą tarp ES DEI ambicijų ir verslui palankių politikos pokyčių. Europos Komisijos siūlomas „Omnibus“ supaprastinimo paketas rodo, kad gali būti mažinami įmonių tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai, o tai gali sumažinti skaidrumą darbo jėgos įvairovės srityje. Nors tuo siekiama sumažinti administracinę naštą verslui, toks žingsnis gali pakenkti pasiektai pažangai įveiklinant DEI principus“, – aiškina G. Žigienė.

Darbo rinka

KTU profesorės teigimu, Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) „Ateities darbo vietų ataskaita 2025“ išryškina svarbią pasaulinę tendenciją – didėjantį DEI iniciatyvų priėmimą įvairiose pramonės šakose.

Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 70 proc. apklaustų įmonių planuoja įgyvendinti DEI programas iki 2030 m., siekdamos skatinti įtraukią darbo aplinką ir spręsti sistemines nelygybes. Šį DEI augimą lemia vis didesnis suvokimas apie jo svarbą organizacijų veiklos efektyvumui, inovacijoms ir darbuotojų pasitenkinimui.

„Universitetai yra žinių ir inovacijų centrai, todėl jie turi atsakomybę formuoti visuomenės vertybes, skatindami pagarbą, lygias galimybes ir kovą su stereotipais ir diskriminacija. Darbdaviai vis dažniau vertina įtrauktį ir įvairių kultūrų supratimą kaip svarbius įgūdžius“, – pažymi G. Žigienė.