„Ir ką mes jaučiame, jaučiame tikrai dabar dar prieš „Zapad“ šiokį tokį atvirumą labiau iš Baltarusijos“, – šeštadienį dalyvaudamas Kaune „Laisvės piknike“ sakė ministras.

Anot jo, tas atvirumas gali būti susijęs su nerimu, ar į pratybas atvykę Rusijos kariai su technika, joms pasibaigus paliks Baltarusiją.

„Galų gale pasiprašymas inspektorių po pratybų iš jų pusės tai, ko gero, ne be reikalo. O tam, kad gerai būtų, jeigu jie vis dėlto išvyktų, nepasiliktų, nors rizika yra atvykimas. Yra ir mūsų interesas, ir ypač mūsų draugų interesas, kad kariuomenė po „Zapad“ vis dėlto trauktųsi. Kitu atveju ir mes turėtume kitą saugumo situaciją“, – kalbėjo R.Karoblis.

Baltarusija anksčiau yra pakvietusi pratybas stebėti kaimyninių šalių, tarptautinių organizacijų atstovus.

Rugsėjo 14–20 dienomis Rusija ir Baltarusija rengia bendras karines pratybas. Oficialiais duomenimis, jose dalyvaus iki 12 tūkst. 700 karių, apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki dešimt laivų. Tuo metu Vakarų žvalyga sako, kad šiose puolamojo pobūdžio pratybose dalyvaus apie 100 tūkst. karių.

Lietuvos karinės žvalgybos teigimu, labai tikėtina, kad pratybų „Zapad“ scenarijuje bus numatytas ginkluotas konfliktas su NATO. Dalis mokymų rajonų bus greta Lietuvos valstybės sienos, todėl Lietuvos pareigūnai neatmeta incidentų ir provokacijų tikimybės.

Apie galimybę, jog Rusija po pratybų galėtų aneksuoti Baltarusiją, pareiškė rugpjūčio pradžioje Lietuvoje viešėjęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Rusija neigia, kad dalyvaus daugiau karių nei skelbiama

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad rusų ir baltarusių rengiamose karinėse pratybose „Zapad 2017“ dalyvaus daugiau karių ir karinės technikos nei skelbiama oficialiai.

Pranešime tvirtinama, kad organizatoriai laikosi būtino skaidrumo principo.

„Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų bendros strateginės pratybos bus išskirtinai gynybinio pobūdžio“, – sakoma Rusijos URM pranešime, išplatintame penktadienį.

Jame teigiama, kad „bendras karių ir karinės technikos skaičius neviršija 2011 metų Vienos dokumente numatyto lygio, (kurį viršijus) būtų galima reikalauti leisti atlikti privalomą tam tikros karinės veiklos patikrinimą“.

„Taigi, į pratybas, vyksiančias rugsėjo 14–20 dienomis, planuojama įtraukti iki 12 700 karių (7 200 baltarusių ir 5 500 rusų karių), apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki 10 laivų. Šie skaičiai labai skiriasi nuo tų, kuriuos apie artėjančias pratybas skelbia žiniasklaida“, – teigiama Rusijos URM pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad „nepaisant realaus įtraukiamų pajėgų ir priemonių skaičiaus, Baltarusijos iniciatyva buvo išsiųsta kvietimų stebėti aktyviąją (pratybų) fazę tarptautinių organizacijų (JT (Jungtinių Tautų), ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos), NATO, NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos), KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto) atstovams, Baltarusijoje esančiose ambasadose akredituotiems gynybos atašė iš užsienio bei kariniams stebėtojams iš Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Estijos, Švedijos ir Norvegijos“.

„Be to, per ESBO forumą buvo surengta atitinkama spaudos konferencija. Pritariame šiems baltarusių žingsniams“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Šių metų liepos 13 dieną Rusijos karo ekspertai panašią spaudos konferenciją surengė ir NATO būstinėje. Jie išsamiai papasakojo apie užduotis, kurios bus vykdomos pratybų metu, poligonus, kuriuose vyks pajėgų išskleidimas, bei suteikė informacijos apie pajėgas bei įrangą, įtrauktą į pratybas.

Be kita ko, Rusijos gynybos ministerija drauge su kolegomis iš Baltarusijos dar šį mėnesį planuoja surengti dar vieną spaudos konferenciją apie „Zapad 2017“ Rusijoje esančiose ambasadose akredituotiems gynybos atašė iš užsienio.

„Išpūstas sujudimas yra išgalvotas, ir taip aiškiai siekiama pademonstruoti Vakarų visuomenei, kad brangiai kainuojantis priešakinių pajėgų stiprinimas bei NATO karinio aktyvumo didinimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse yra „pagrįstas“. Norėtume pabrėžti, kad būtent šie veiksmai didina karinę įtampą Europoje“, – rašo Rusijos užsienio reikalų ministerija.