„Atrodo, kad tai (švietimas) turės keistis, – žurnalistams ketvirtadienį sakė L. Kukuraitis. – Gali būti, kad įgūdžiai, kuriuos gauname mūsų mokyklose ir įgydami kvalifikacijas po mokyklų, nepadės mums visą gyvenimą“.

Jis taip pat teigė, kad Lietuvai, kaip ir kitoms šalims reikės įvesti realybę atitiksiančias socialinės apsaugos sistemas.

„Turėsime padaryti, kad mūsų socialinės apsaugos sistema taptų dinamiška, bet taip pat ir adekvati visiems, kurie dirba“, – kalbėjo ministras.

Jis ketvirtadienį dalyvavo konferencijoje Vilniuje, kur su ekspertais aptarė besikeičiančias darbo rinkos tendencijas.

Pasak L. Kukuraičio, renginyje buvo pristatyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozė, kad per artimiausius kelis dešimtmečius darbo rinkos automatizacija Lietuvoje panaikins maždaug penktadalį dabartinių darbo vietų, o maždaug 40 proc. jų smarkiai pasikeis.

Anot ministro, tai reiškia, kad Lietuvai teks dėti daugiau pastangų perkvalifikuojant darbuotojus, o pilotinius su tuo susijusius projektus jau vykdo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Jau esama tam tikrų pilotinių projektų, bet mums reikia sukurti veikiančią sistemą nacionaliniu mastu“, – teigė L. Kukuraitis.

Vilniuje viešintis Tarptautinės darbo organizacijos vadovas Guy'us Ryderis (Gajus Rideris) teigė, kad Lietuvai ir kitoms šalims reikės padaryti, kad „mokymasis visą gyvenimą nebūtų tik šūkis“.

„Mums reikia svarstyti, kaip finansuoti ir organizuoti mokymąsi visą gyvenimą“, – kalbėjo G. Ryderis.

„Nemanome, kad kalbame apie ateitį be darbo (...), bet turime perkalifikuoti žmones nuo šiandienos darbų iki rytojaus darbų“, – kalbėjo jis.

Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė Marianne Thyssen (Marian Teizen) sakė, kad ES šalims ilgainiui teks peržiūrėti socialinės apsaugos sistemas, kad žmonės ne tik formaliai, bet ir realiai turėtų galimybę gauti pagalbą.

„Mes negalime leisti skaitmeniniams pokyčiams kontroliuoti mūsų žmonių, mums reikia įgalinti žmones kontroliuoti šiuos pokyčius“, – tvirtino eurokomisarė.

Įvairiuose tyrimuose kol kas skirtingai vertinama, koks stiprus bus darbo rinkos automatizacijos poveikis ir kokias profesijas tai palies labiausiai.

Pavyzdžiui, britų tyrimų institutas „Centre for Cities“ pernai skelbė, kad didžiausią grėsmę automatizavimas kelia žmonėms, dirbantiems su užsakovais ir klientais, parduotuvių darbuotojams bei sandėlių darbininkams.

Visgi dėl darbo procesų automatizavimo ir robotizavimo gali atsirasti visiškai naujų profesijų, o dalis šiuo metu egzistuojančių profesijų taps paklausesnės.