Pasak jo, pagrindiniu kriterijumi optimizuojant ugdymo įstaigų tinklą turėtų tapti mokinių pasiekimai, ir gerus rezultatus demonstruojančios mokyklos regionuose galėtų būti išlaikomos skiriant joms papildomą finansavimą.

„Lietuvai ateity neišvengiamai reikės daryti struktūrinę reformą, negali būti ta pradinė mokykla keturmetė, kur tik vienas mokytojas, viena mama dirba“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Monkevičius.

Anot jo, tai nereiškia, kad mažąsias mokyklas regionuose reikės uždaryti, tačiau jos turėtų būti sujungtos su aukštesnės pakopos mokykla toje pačioje vietovėje.

Lietuvai ateity neišvengiamai reikės daryti struktūrinę reformą, negali būti ta pradinė mokykla keturmetė, kur tik vienas mokytojas, viena mama dirba.

„Mes turime ne sukurti buldozerio mechanizmą, kuris važiuoja per mokyklas vienodai, bet žiūrėti lanksčiau, ir finansavimą sukurti tokį, kad jei savivaldybės tvarkosi ir rezultatai yra geri, svarbiausia – vaikų rezultatai yra geri, tas (papildomas – BNS) finansavimas ne pro šalį“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Ministerijos vadovas teigė kalbėdamas su merais matantis, kad savivaldybių atstovai patys imasi žingsnių pertvarkydami tinklą.

„Po savivaldos rinkimų esu susitikęs su nemaža dalimi merų, aš džiaugiuosi, kad yra labai daug gero suvokimo, kad esmė – ne pastatai, ne pati mokykla savaime kaip reiškinys, o vaikai, jų rezultatai, kartu, aišku, ir mokytojai. Svarbu, kaip tą potencialą nukreipti link vaiko sėkmės, jie jau tai mato per tinklą“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje yra daugiau nei tūkstantis mokyklų, jose mokosi apie 320 tūkst. mokinių, iš jų šiemet bus apie 29 tūkst. pirmokų, 22 tūkst. – abiturientų.