Pasak jo, ministerijos užsakymu akredituotoje laboratorijoje atliktų tyrimų duomenys gerokai skyrėsi nuo atliktųjų savivaldybės užsakymu.

„Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie. Jie ėmė mėginius visai iš kitų vietų, iš kitų šulinėlių, (...)  kur gaisro metu bėgo perteklinis vanduo į Nemuną ir jo išbėgo tikrai dideli kiekiai“, – žurnalistams antradienį sakė K. Mažeika.

Pasak K. Mažeikos, pagal savivaldybės gautus duomenis poveikis Nemunui jau turėtų būti matomas.

„Pagal tai, jei visas vanduo būtų toks užterštas, tai Nemune tikrai pokyčiai būtų akivaizdūs, kalbu apie negyvas žuvis ir visą kitą gyvūniją, nes tikrai koncentracijos įspūdingos. Bet tikrai nekvestionuojame, paprašėme išsamiau paaiškinti, kaip viskas buvo padaryta“, – kalbėjo K. Mažeika.

Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie.

Anot ministro, jei reikės, bus atliekami papildomi po gaisro susikaupusio vandens tyrimai.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis pirmadienį paskelbė, jog savivaldybės užsakytų tyrimų duomenimis, vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija keliais šimtais kartų.

„Tyrimai rodo, kad ne tik tai cinko yra daug, bet ir kitų visų dalykų yra labai daug“, – BNS teigė meras.

Pasak N. Cesiulio, iš gaisro išbėgęs vanduo pateko į vieną iš valyklų, kuri nustojo dirbti, nes užterštas vanduo sunaikino visus mikroorganizmus.

Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija pirmadienį nusprendė gaisravietėje susikaupusį užterštą vandenį išpumpuoti į atskirus rezervuarus.

Ministro K. Mažeikos teigimu, išpumpavus vandenį ir užtikrinus, kad teršalai nesisunktų į gruntą, specialistai ieškos optimaliausių sprendimų dėl vandens išvalymo.

„Tai tikrai tam pritariame, ir mes kaip tik ieškojome kartu iš pradžių, kaip būtų galima tą padaryti ir, ačiū Dievui, buvo rastas sprendimas. Ateityje žiūrėsime patį efektyviausią būdą, nes  pradžioje buvo pradžioje buvo siūloma vandenį valyti už 1,5 mln. eurų, vėliau atsirado įmonė, kuri siūlė už 1, 5 šimto tūkstančių eurų, tai vėlgi yra įvairių klausimų, kiek žmonių, kiek įmonių, kas nori iš to užsidirbti ar pasipelnyti, bet turime priimti maksimalius sprendimus, kad vanduo būtų maksimaliai išvalytas ir patektų švarus į Nemuną, kad nepadarytų žalos“, – antradienį kalbėjo ministras.

Pasak jo, pramoninė teritorija, kurioje įsikūrusi gaisro nuniokota padangų perdirbimo  įmonė „Ekologistika“, užteršta jau istoriškai – dar 2004 metais atlikti grunto tyrimai rodė 80 kartų normas viršijančią taršą. 

Aplinkos apsaugos ministerija penktadienį išplatintame pranešime teigė, kad siūlomos galimybės užterštą vandenį išleisti labai mažais kiekiais, kurie nepakenktų biologinio valymo sistemai, leisti į miesto nuotekų sistemą ir valyti kartu su nuotekomis arba jį perpumpuoti į nenaudojamą saugyklą ir išvalius palaipsniui perduoti į biologinio valymo pradžią.

Šie galimi sprendimai pasiūlyti, atsižvelgus į užterštojo vandens laboratorinių tyrimų, kuriuos atliko Aplinkos apsaugos agentūra, rezultatus.

Tačiau N. Cesiulis sako, kad rekomenduojamais kiekiais leidžiant užterštą vandenį, tai užtruktų apie trejus metus.

Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.