„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – teigė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.

Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti.

Kompensacijos skyrimo laikotarpis pratęstas iki devynių mėnesių vietoje buvusių šešių mėnesių.

Rugsėjį bus išmokėta apie 1,3 mln. eurų kompensacijų už rugpjūtį. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta beveik 6 mln. eurų kompensacijų.

Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už rugpjūtį yra Vilniaus miesto – 1856, Kauno  – 430, Klaipėdos  – 291, Vilniaus rajono – 172, Kauno rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse – po 161.

Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – daugiau kaip 300 tūkst. eurų, Kaune – beveik 120 tūkst. eurų, Klaipėdoje – daugiau kaip 90 tūkst. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.

Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

Kompensacijomis pasinaudoti gali gyventojai, verslas ir nevyriausybinis sektorius – religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.

Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.

Žiemą į Lietuvą gali atvykti 60-100 tūkst. ukrainiečių

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60-100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Esame pasiruošę arba suplanavę maždaug 25 tūkst. karo pabėgėlių priėmimą, jei prireiktų.

„Konkretų skaičių, kiek galėtumėm sulaukti karo pabėgėlių, dabar įvardinti sunku, bet mes ruošiamės, dirbame su savivaldybėmis dėl pabėgėlių apgyvenimo mokyklose, nenaudojamose ligoninėse ir kitose didesnėse patalpose, skaičiuojame jų įrengimo kaštus ir esame pasiruošę arba suplanavę maždaug 25 tūkst. karo pabėgėlių priėmimą, jei prireiktų“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje trečiadienį sakė M. Navickienė.

SADM parengtame Vyriausybės nutarimo projekte „Dėl civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo“ planuojama kreiptis į Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, taip pat pavesti atsakingoms institucijoms imtis atitinkamų veiksmų, užtikrinant gautos paramos logistiką.

„Artėjant šaltajam sezonui prognozuojama, kad į Lietuvą iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos gali pasitraukti (būti perkelti) 60–100 tūkstančių asmenų. Ministerija kartu su Pabėgėlių priėmimo centru, koordinuodama nemokamą užsieniečių apgyvendinimą (...) siekia pasirengti tokiam asmenų antplūdžiui ir užtikrinti tinkamą  apgyvendinimo vietų įrengimą“, – teigiama nutarimo projekte.

Šiuo metu Lietuva yra oficialiai priėmusi apie 66 tūkst. ukrainiečių.

Reikiamos paramos suma nėra nurodyta, tačiau teigiama, kad gavus paramą pavyktų sutaupyti 1,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Už šiuos pinigus būtų įsigyjamos trūkstamos lovos, čiužiniai ir kiti daiktai ukrainiečiams skirtose apgyvendinimo vietose.

Kaip BNS sakė ministrės M. Navickienės atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas, tikslus galimo pabėgėlių antplūdžio mastas negali būti žinomas, tačiau vertinant situaciją kalbamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, pirmiausia – Raudonuoju kryžiumi, savivaldybių prašoma numatyti patalpas galimiems pabėgėliams.

„Turime tam tikrų indikacijų, kurias pateikia Tarptautinis Raudonasis Kryžius, kad gali būti žiemą, kai atšals orai, tas judėjimas. Bet tos prognozės nėra iki galo patikimos, kaip elgsis ukrainiečiai. Nepaisant to, ruošiamės, dirbame su savivalda ieškodami patalpų, kuriose jie galėtų būti apgyvendinti “, – BNS sakė T. Kavaliauskas.

Anot jo, kiek iš tiesų prireiks lėšų, priklausys nuo realaus karo pabėgėlių antplūdžio.