Pereiti į pagrindinį turinį

Ministrė apie sporto situaciją Lietuvoje: esame duobėje

2021-08-09 05:55

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja olimpiadoje dalyvavusiems Lietuvos sportininkams, tačiau bendrą sporto situaciją apibūdina – esame duobėje.

Jurgita Šiugždinienė
Jurgita Šiugždinienė / Scanpix, EItvydo Kinaičio nuotr.

„Neabejoju, kad sportininkai olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms. Atletams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra karjeros viršūnė, kurią labai sunku pasiekti. Nuoširdžiai dėkoju jiems. Atmetus ypatingai sudėtingą pasirengimą pandemijos sąlygomis ir varžybų trūkumą, turime pripažinti – esame duobėje“, – sakoma pirmadienį paskelbtame ministrės komentare.

J. Šiugždinienė sako, kad reikia kuo greičiau sutarti dėl sportininkų rengimo sistemos ir tam nepakaks Seimui teikiamo Sporto įstatymo pakeitimų, todėl rugpjūčio pabaigoje kviečiama darbo grupė, kad iki kitų metų pasiūlytų būtinus žingsnius aukštojo sportinio meistriškumo sistemai sustiprinti.

Atmetus ypatingai sudėtingą pasirengimą pandemijos sąlygomis ir varžybų trūkumą, turime pripažinti – esame duobėje.

Ministrės vertinimu, reikia dar kartą įsivertinti strateginių sporto šakų sąrašą, ir jų turėtų būti „ne daugiau 15, o dar geriau 10, kad valstybė galėtų užtikrinti reikalingą finansavimą ir pasirengimą“.

„Labai svarbu, kad su strateginėmis sporto šakomis būtų susieta ir sporto infrastruktūra – bazės, nes kol kas finansavome bet ką ir bet kaip. Lietuvoje labai trūksta tarptautinio lygio sporto bazių, kuriose galėtų treniruotis aukščiausio lygio sportininkai“, – sakoma ministrės komentare.

J. Šiugždinienė taip pat pabrėžia, kad aukštas sportinis meistriškumas yra vystomas per federacijas, o šiuo metu akivaizdu, kad „federacijoms reikia pagalbos įvairiose srityse – pradedant strateginiu veiklos planavimu, efektyviu ir skaidriu finansų valdymu ir baigiant sportininkų motyvavimu“.

Ministrė taip pat apgailestauja, kad pavasarį Seime nebuvo patvirtintas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuris, anot jos, būtų leidęs didinti finansavimą, sportininkams mokėti didesnes stipendijas.

„Nuo 2016 metų aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo 7 iki 14 mln. eurų per metus. Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams“, – tvirtina J. Šiugždinienė.

Lietuva sekmadienį pasibaigusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse laimėjo vieną medalį: šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo sidabrą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų