Švietimo ir mokslo ministrė atkerta, kad sugalvoti, ką veiks per papildomas dvi savaites, mokytojai turėjo visus metus, todėl kitais metais galės remtis sėkmingais pavyzdžiais.

„Vaikai eina į pamokas, jie mokosi dar nepabaigtus vadovėlius, tikrai nėra, kad vadovėlius būtų sudėję ir jie būtų užversti. Vyksta refleksija, visų metų aptarimas, normalios pamokos, įvairios veiklos ne mokykloje. Stengiamės, kad tos dienos būtų turiningos ir prasmingos. Iššūkiai, tarkim vaikų mažesnė motyvacija tomis dienomis, oro sąlygos, žinote, kokie orai buvo, tai to noro ir motyvacijos yra mažiau“, – sako Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinskas.

Dviem savaitėmis ilgiau turi mokytis visi, išskyrus pradinukus ir abiturientus, o ką moksleiviams veikti sprendžia pačios mokyklos ir savivaldybės.

Lietuvoje mokslo metai buvo vieni trumpiausių Europoje – 34 savaitės. O mokiniai atostogavo bene ilgiausiai – beveik 4 mėnesius. Kitose šalyse mokslo metai trunka nuo 37–40 savaičių.

Plačiau apie padėtį mokyklose – Jovitos Sukackaitės ir Zinaidos Paškevičienės reportaže.