„Lygių galimybių politiką Lietuvoje reglamentuoja Lygių galimybių įstatymas, kuris numato pareigą valstybės ir savivaldybių institucijų įstaigoms įgyvendinti lygias galimybes rengiant, tvirtinant ir įgyvendintant priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti, todėl svarbu įvertinti, ar numatomos ir kokios priemonės numatomos savivaldybėse lygioms galimybėms įgyvendinti“, – pastebi KTU SHMMF Savivaldos mokymo centro vadovė Jolanta Vaičiūnienė.

Nepalaikytų savo vaikų

Naujausia ES tyrimų programos „Eurobarometras“ apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, jog šalyje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, kai beveik trečdalis gyventojų jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų iš LGBTIQ bendruomenės.

Be to, Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu atlikta apklausa rodo, kad nemaža dalis visuomenės translyčius asmenis vis dar vertina stereotipiškai ir teigia, kad nenuomotų būsto translyčiam asmeniui, o palaikymą savo translyčiam vaikui išreikštų tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

Pirminė savivaldybių strateginių dokumentų analizė atskleidė, kad kai kurių savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose labai mažai kalbama apie lygias galimybes, jie silpnai atliepia įvairių visuomenės grupių poreikius, o kai kurios savivaldybės net yra parengusios tam tikrų priemonių lygioms galimybėms įgyvendinti.

Pozicija: prof. dr. R. Pučėtaitės teigimu, svarbu ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti jų sprendimų būdus. / R. Pučėtaitės asmeninio archyvo nuotr.

Yra ir gerų pavyzdžių

„Pasitaiko atvejų, kai strateginių dokumentų situacijos analizės aprašomosiose dalyse yra minimos problemos, susijusios su lygių galimybių įgyvendinimu savivaldybėse, akcentuojant ir LGBTIQ asmenų įtraukties problemas, tačiau, kaip įvardytos problemos bus sprendžiamos per strateginiuose planuose numatytus tikslus, uždavinius, neįvardyta. Be to, nenumatytos ir konkrečios priemonės problemoms spręsti“, – pastebi vienas projekto ekspertų KTU SHMMF tyrėjas Vytautas Valentinavičius.

KTU tyrėjai pastebi ir gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, viena savivaldybių yra numačiusi sukurti saugios mokyklos koncepciją, kurios pagrindu taps saugi fizinė ir emocinė mokyklos aplinka, o įgyvendinamos priemonės bus nukreiptos prieš smurtą, diskriminavimo propagavimą dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybes, religijos ar įsitikinimų, užtikrinama, kad informacija butų pritaikyta įvairių poreikių turintiems mokiniams.

Palaikymą savo translyčiam vaikui išreikštų tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

Profesorė dr. Raminta Pučėtaitė atkreipia dėmesį, kad analizuojant Lietuvos savivaldybių strateginius dokumentus svarbu remtis alternatyvomis, kurios galėtų būti siūlomos savivaldybėms, pavyzdžiui, taikyti konkrečias priemones LGBTIQ bendruomenės asmenų poreikiams atliepti: „Užsienio viešosios politikos priemonių analizė atskleidė, kad yra gerųjų pavyzdžių, kurie galėtų tapti esamų priemonių Lietuvoje alternatyvomis tobulinant savivaldybių strateginius planus.“

„Politikos nutylėjimai“

Vykdydami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Efektyvesnė LGBTIQ teisių apsauga stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ pagal Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 m. veiksmų plano priemones, KTU SHMMF tyrėjai gilinsis, ar viešosios politikos priemonės savivaldybėse švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, kultūros ir viešosios tvarkos srityse orientuotos į LGBTIQ asmenų poreikius ir ar yra pakankamai prieinamos ir įtraukios.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad, be savivaldybių strateginių dokumentų analizės, Lietuvos savivaldybių politikos priemonės bus lyginamos su kitų šalių viešosios politikos priemonėmis.

Jų teigimu, tokia prieiga padės identifikuoti vadinamuosius politikos nutylėjimus arba akląsias zonas – sritis, kur savivaldybės strategiškai numatė lygių galimybių užtikrinimą, tačiau galimai neatsižvelgė į LGBTIQ grupės poreikius.