Tačiau švietimo ekspertai ir tokią ministerijos nuolaidą vadina pasityčiojimu iš vaikų. Mat dalies vadovėlių esą toliau nebus, tad abejojama, ar būsimi aštuntokai spės pasiruošti ir po dviejų metų laukiančiam žinių patikrinimui. Artėjant naujiems mokslo metams, trūksta ne tik vadovėlių, bet ir šimtų mokytojų. 

Daugiau apie tai pasakojo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas. 

– Viceministre, turbūt girdėjote visuomenėje kilusias diskusijas dėl Seimo sprendimo atidėti vadinamąjį slenkstį dešimtokams dar dvejiems metams? Kodėl dveji metai, kodėl ne treji, kodėl ne toks atsargus laikotarpis, kada visi pasiruoš, bus mokytojų, knygų? 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pirmiausia, matyt, labai svarbu pasakyti, kad slenkstis pereiti iš pagrindinio į vidurinį ugdymą yra būtinas. Jis yra privalomas, kitaip negali be jo būti. Šiandien mokinys gali vos mokytis, nepasiekti net minimalių pasiekimų ir drąsiai keliauti į 11 klasę. Mes suprantame, kad to būti neturėtų, šis slenkstis yra būtinas. Jo atidėjimas yra sietinas su tuo, kad turime atsinaujinusias ugdymo programas ir keičiantis programoms dalis programos, temų keliavo iš vienos klasės į kitą. Matome, kad būtent bent du metus tos programos, tos atitinkamos turinio dalys susikeičia taip, kad neįmanoma išlyginti skirtumų. Matytume prasmę busimiems aštuntokams būti pirmiesiems, kurie tą slenkstį turės įveikti dėl to, kad bus pakankamas laikas įveikti dėl programų pasikeitimo įvykusius skirtumus. 

– Programos keičiasi, bet ne visi vadovėliai yra toms programoms įgyvendinti. Būtent šiems aštuntokams, kuriems po dviejų metų reikės peržengti tą slenkstį, nepasisakė. Matematikos vadovėlių dar nėra. 

– Absoliuti dauguma vadovėlių yra. Taip, pavienėms klasėms dar nėra, tarkime, trečiai matematikos klasei, galbūt aštuntos matematikos klasei nėra vadovėlio. Čia paraleliai yra ruošiama ir papildoma medžiaga mokytojams būtent naujoms temoms įgyvendinti. Temos nėra visos naujos. Šiuo atveju rengiame ir tokį turinio žemėlapį, kurį prieš rugsėjo pradžią pristatysime mokytojams, kad jie matytų, kuriuose vadovėliuose yra tos temos. Jeigu temų nėra esamuose, senesnio leidimo vadovėliuose, toms temoms parengti, mokytojai galėtų naudotis ta medžiaga. Mes dirbame ties šia kryptimi. 

– Esate aptarę, kaip atlaikyti visuomenės pasipriešinimą? 

– Kokį visuomenės pasipriešinimą? 

– Jau dabar viešojoje erdvėje yra įvairių pasisakymų, kad tai yra ciniška, neteisinga ir taip toliau. 

– Mūsų vertinimu, slenkstis, keliauti į 11 klasę, yra būtinas. 11–12 klasės yra pasiruošimas universitetui, kolegijai. Čia turi ateiti mokiniai, kurie yra tikrai akademiškai nusiteikę mokytis. Jeigu nesugebi surinkti 4 iš 10 balų per 10 klasės matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimus, tikriausiai tau yra ne vieta viduriniame ugdyme. Tada reikia galvoti apie kitus karjeros kelius ir kitokias veiklas. Šioje vietoje girdime dalies visuomenės nuomonę, kad šis slenkstis turėjo būti jau seniai įgyvendintas, prieš 10 metų. Kodėl šiandien vis dar nėra įgyvendintas? 

– Iki naujų mokslo metų liko mėnuo. Kaip jiems pasiruošta? Koks šiais metais mokytojų trūkumas? Kiek ir kokių dalykų mokytojų mokyklos labiausiai ieško? 

– Svarbu paminėti, kad vasaros metu yra įprasta. Kiekvienais metais yra tam tikras mokytojų judėjimas – galbūt keičia mokyklą, gyvenamąją vietą, nusprendžia nebetęsti darbo. Ateina nauji mokytojai, kurie yra pabaigę studijas. Judėjimas ir tam tikri pokyčiai vasarą visada yra. Matome skelbimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sistemoje, kur mokyklos gali įregistruoti, kokių darbuotojų ieško. Matome, kad ieško apie 600 darbuotojų. Tai nebūtinai reiškia, kad tų darbuotojų galbūt ir trūksta. Tai gali būti ir mokytojų padėjėjai, ir švietimo pagalbos specialistai, ne tik mokytojai. Kitais atvejais mokyklos ieško mokytojo, kad galbūt paskirstytų tolygiau krūvį ir tokio krūvio neturėtų pavienė mokytoja.

Temą tęsė Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė. 

Ieško pedagogo nebūtinai todėl, kad jo neturi, bet todėl, kad kitas to paties dalyko pedagogas turi per didelį krūvį, nebeatlaiko ir norėtų jį susimažinti.

– Ar tiesa, kad Vilniuje trūksta 200 mokytojų? 

– Greičiausiai tas trūkumas yra netgi didesnis ir ši tendencija laikosi ne pirmus metus. Visada būna 200–300 trūkumas. Juo labiau kad įstaigos ieško labai skirtingų pedagogų. Tarkime, 20 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, bet jie prisiskaičiuoja į bendrą krepšelį. Labiausiai mieste reikia matematikų, ieškome 26, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų 22. Labai trūksta logopedų, negalime rasti 19. Po to anglų, ispanų kalba. Visų pagrindinių dalykų pedagogų po 20 trūkumas, kitų po mažiau. 

– Ar mokiniai realiai jaus tą mokytojų trūkumą, ar vis dėlto bus kažkaip padalinti etatai, pamokos, valandos? Nebus taip, kad sėdės aštuntokai ir negalės mokytis matematikos?

– Iš tikrųjų vadovai ieško pedagogo nebūtinai todėl, kad jo neturi, bet todėl, kad kitas to paties dalyko pedagogas turi per didelį krūvį, nebeatlaiko ir norėtų jį susimažinti.