„Su visa pagarba žuvusiųjų artimiesiems ir suprasdama jų beribį netekties skausmą, kategoriškai nesutinku su šiandien vėl skambančiais priekaištais, neva nebuvo išnaudotos galimybės ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą M. Gorbačiovą“, – feisbuke rašė generalinė prokurorė.

Ji primena, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorai su tarptautinės teisinės pagalbos prašymais į Rusiją kreipėsi tris kartus, su tokiais prašymais kreipėsi ir bylą nagrinėję teismai.

„Deja, bet tai nedavė norimo rezultato. Artimųjų skundai dėl M. Gorbačiovo baudžiamojo persekiojimo taip pat nagrinėti ir Lietuvos teismuose, kurie pripažino, kad prokurorai išnaudojo visas turėtas teisines galimybes, o jų priimti procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti“, – tvirtino N. Grunskienė.

Anot jos, nuosprendis Sausio 13-osios byloje yra didžiulė Lietuvos prokurorų pergalė.

Kategoriškai nesutinku su šiandien vėl skambančiais priekaištais, neva nebuvo išnaudotos galimybės ikiteisminiame tyrime apklausti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą.

„Tai didžiulė Lietuvos prokurorų pergalė ir jie visi už tai verti didžiausios mūsų pagarbos ir padėkos. Maža to, už sąžiningai atliktą darbą ir deramai įvykdytą pareigą Lietuvai mūsų prokurorai, teisėjai ir tyrėjai šiuo metu yra neteisėtai persekiojami Rusijos ir už Lietuvos ribų nėra saugūs. Tad šiandien turime ne teisę priekaištauti jiems, bet pareigą juos apginti“, – kalbėjo generalinė prokurorė.

Šį komentarą ji paskelbė po to, kai keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji pranešė pateikę teismui civilinį ieškinį dėl M. Gorbačiovo atsakomybės.

„Labai apgailestauju, kad Generalinės prokuratūros prokurorams pritrūko drąsos iškelti tuometinio SSRS prezidento baudžiamosios atsakomybės klausimą. Suprantantiems, kokia buvo Sovietų Sąjungos hierarchinė struktūra, yra aišku, kad dvi paras trukę SSRS Gynybos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės saugumo komitetui pavaldžių karinių pajėgų veiksmai nebūtų įmanomi nederinant jų su M. Gorbačiovu“, – sakė A. J. Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvę sovietų kariai ir karininkai. Tarp jų yra ir dabar jau miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.

Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.