Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas iš NATO karinio vado sako sulaukęs patikinimo, kad jis artimiausiu metu atsakys į Baltijos šalių prašymą dislokuoti karinę brigadą.

NATO kariuomenių vadų susitikime dalyvavęs generolas teigė, kad po karinio įvertinimo galutinį sprendimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos siūlymo turės priimti Aljanso šalių politikai.

J.V.Žukas sakė, kad Vyriausiasis sąjungininkių pajėgų Europoje vadas (SACEUR) JAV generolas Philipas Breedlove (Filipas Bridovas) patvirtino gavęs Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų laišką.

„Jis pasakė, kad bus oficialus atsakymas artimiausiu metu apie galimybes tą padaryti. Tuomet galbūt bus pateikta politikams priimti tolimesnius sprendimus“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

„Laiškas keletą kartų buvo minimas Karinio komiteto susitikimo metu, bet jokių sprendimų dėl pajėgų dislokavimo priimta nebuvo“, - paaiškino generolas. Pasak jo, sprendimus tokiais klausimais gali priimti tik Šiaurės Atlanto Taryba, kurioje posėdžiauja vyriausybių atstovai.

Anot J.V.Žuko, susitikime Briuselyje konstatuota, kad NATO saugumo aplinka pasikeitė iš esmės, didžiausios grėsmės kyla iš Rytų ir Pietų, ir reaguodamas Aljansas turi sustiprinti savo pajėgumus.

Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad kiekvienoje šalyje būtų nuolat dislokuotas bataliono dydžio vienetas, kartu jie sudarytų brigadą. Tai vadinama atgrasymo priemone reaguojant į Rusijos veiksmus regione.

Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.

Nuo pernai Baltijos šalyse dislokuota po kuopą - maždaug pusantro šimto - JAV karių. Karius pratyboms vis dažniau atsiunčia ir kiti sąjungininkai, tačiau tai daroma nereguliariai.