2013-ųjų biudžetą pradėjo svarstyti kadenciją baigiantis Seimas, bet svarbiausią kitų metų finansinį dokumentą priims jau naujos kadencijos parlamentarai, jį gerokai pakoregavę.

Pažeistų ES teisę

Vakar viename paskutinių dabartinės kadencijos Seimo posėdžių biudžeto projektą pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, kad "projektas parengtas atsižvelgiant į ekonomikos plėtros projekcijas, Fiskalinės drausmės įstatymą, taip pat į tai, kad prieš Lietuvą dar nėra nutrauktas perviršinio deficito procedūros svarstymas". Ministrė pabrėžė, kad Lietuva neviršyti nustatyto biudžeto deficito rodiklių įsipareigojusi jau 2012 m. "Tai ir planuojama padaryti, nes šių metų biudžeto deficitas neviršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir atitiks Mastrichto kriterijus", – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji įspėjo būsimą valdžią, kad nėra galimybės kitąmet didinti biudžeto deficitą. Kitu atveju Lietuva pažeistų ES teisę ir savo pačios patvirtintą Fiskalinės drausmės įstatymą.

"Be to, nėra galimybių didinti finansavimą atskiroms sritims be aiškiai nustatytų šaltinių, iš kurių tas didinimas būtų vykdomas, nes tai tiesiog neatitiks Fiskalinės drausmės įstatymo", – pridūrė I.Šimonytė.

Kitų metų biudžeto deficitas neturėtų viršyti 2,5 proc. BVP. "Parengtame biudžeto projekte yra numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto patikslinimą, jeigu bus deficito perviršis ir jis peržengs 3 proc.", – sakė finansų ministrė.

Infliacija mažės

Anot I.Šimonytės, krizės sukelti iššūkiai ES, taigi, ir Lietuvos ekonomikai, dar nesibaigė. "Rizika dėl ekonomikos kilimo pokyčių dar gana didelė, turint galvoje istoriškai didžiausią krizę Europoje. Lietuvai kitų metų ekonomikos augimas sumažintas nuo daugiau kaip 4 iki 3 proc.", – pabrėžė ministrė.

"Infliacijos lygis kitąmet mažės. 2012–2015 m. laikotarpiu vidutinė metinė infliacija svyruos tarp 3 ir 3,5 proc.", – sakė Finansų ministerijos vadovė.

I.Šimonytė paragino būsimąją Vyriausybę ir Seimą "blaiviai įvertinti valstybės finansinę padėtį, nesišvaistyti į kalėdinius panašiais pažadais".

Finansų ministerijos vadovė ironiškai įgėlė į valdžią besiveržiančiam socialdemokratui Algirdui Sysui, kad šis neskiria biudžeto deficito nuo skolos.

Be to, kliuvo ir Darbo partijai, per rinkimų kampaniją žadėjusiai dvigubai padidinti minimalią algą. "Kalbant apie minimalios algos didinimą, įskaitant ir egzotiškus dydžius, apie kuriuos buvo kalbėta per rinkimų kampaniją, pabrėžčiau, kad tai pareikalautų gana drastiško viešųjų finansų išlaidų didinimo", – teigė I.Šimonytė.

Patvirtins jau nauja kadencija

Pradėjęs svarstyti svarbiausią šalies finansų dokumentą, nuo 2008 m. dirbęs Seimas plenarinių posėdžių neberengs dvi savaites. Biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamento komitetuose, o iš jų į plenarinių posėdžių salę į pirmą svarstymą turėtų grįžti paskutinę numatomą dabartinio Seimo plenarinio posėdžio dieną – lapkričio 13-ąją.

Pirmą kartą apsvarstytas projektas bus atiduotas Vyriausybei tobulinti. Dar kartą svarstyti biudžetą galės dar dabartinė, kadenciją baigianti, Vyriausybė, bet šį procesą formaliai užbaigs ir Seimui vėl pateiks jau naujas Ministrų kabinetas gruodžio pradžioje arba viduryje.

Antrą kartą biudžetą svarstys ir priims jau naujos kadencijos parlamentas.

Žada didinti minimalią algą

Realiausias pretendentas į būsimus premjerus – socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius – pripažino, kad biudžetas naujajame Seime veikiausiai bus koreguojamas.

"Pirmiausia, norime valstybės investicijų programoje dalį lėšų perskirstyti, kad būtų galima pradėti gyvenamųjų namų renovaciją. Antra – norime perskirstyti ES lėšas, prioritetą numatydami šilumos ūkio gamybos pertvarkai, skirdami daugiau asignavimų savivaldybėms, pereidami prie biokuro katilų. Trečia – kad skirstant finansinės paramos lėšas žemės ūkio sektorius būtų prioritetinė kryptis. Ir, aišku, gal pavyks pelno mokesčio nulinį tarifą taikyti regionuose, kad kapitalo koncentracija nevyktų vien tik sostinėje ar Vilniaus apskrityje", – vardijo A.Butkevičius.

Politiko teigimu, socialdemokratai kol kas planuoja vieną pridėtinės vertės mokesčio lengvatą – šviežiai arba atšaldytai mėsai. Anot jo, naujoji dauguma taip pat turėtų tęsti algų valstybės sektoriuje įšaldymo politiką.

Naują daugumą formuojančios partijos taip pat ketina jau netrukus didinti minimalią algą. Socialdemokratai kalba apie 1000 litų, o Darbo partija užsimena norinti didesnio skaičiaus.