Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė lengvai laimėtų kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. Tačiau politikai vis garsiau kalba, kad ji nė nesiruošia gelbėti Lietuvos.

Ploja katučių

D.Grybauskaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, pliekdama iki šiol buvusią valdžią, kuri nesugebėjo suvaldyti ekonomikos krizės. Naujoji valdančioji koalicija dėl tokių pareiškimų ploja eurokomisarei katučių ir nuolat pabrėžia, kad ji būtų puiki kandidatė prezidento poste pakeisti Valdą Adamkų.

"Jeigu ji kandidatuos, siūlysiu partijai palaikyti jos kandidatūrą", – ne kartą sakė 15-osios Vyriausybės premjeru tapęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius.

Didelė dalis kitų politikų irgi labai palankiai atsiliepia apie D.Grybauskaitę kaip kandidatę į Lietuvos vadovo postą. Pavyzdžiui, iš Darbo partijos pabėgusi europarlamentarė Ona Juknevičienė pasiūlė valdančiajai centro dešinės koalicijai iškelti D.Grybauskaitę kaip savo kandidatę į prezidentus.

Bene visos visuomenės nuomonių apklausos irgi rodo neįtikėtiną Europos Komisijos (EK) narės, atsakingos už finansinį programavimą ir biudžetą, populiarumą. Pasak vienos naujausių apklausų, D.Grybauskaitė surinktų ne mažiau 40 proc. balsų ir daugiau kaip dvigubai aplenktų visus kitus potencialius kandidatus į prezidento postą.

Postą vadino simboliniu

Bet pati eurokomisarė nėra pasakiusi, kad tikrai dalyvaus prezidento rinkimuose, nors iki jų liko tik penki mėnesiai. "Apie tai dar anksti kalbėti", – taip šiomis dienomis apie dalyvavimą prezidento rinkimuose atsakė populiariausia šalies politikė.

Šį atsakymą galima vadinti koketišku žaidimu, turint galvoje, kad anksčiau D.Grybauskaitė ne kartą be entuziazmo atsiliepė apie prezidento postą. Viename interviu valstybės vadovo pareigas pavadino simbolinėmis ir sakė, kad tokie postai jos esą nedomina.

Dalis politikų jau anksčiau gana tvirtai teigė manantys, kad eurokomisarė tikrai neis į prezidentus. "Jau seniai sakiau, kad ji nedalyvaus rinkimuose. Tai man leidžia sakyti įvairios gaunamos informacijos ir padėties analizė", – tvirtino buvęs premjeras, opozicinių socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas.

Valdančiųjų liberalcentristų vadovas Artūras Zuokas, paklaustas, ar turi patikimos informacijos apie D.Grybauskaitės intencijas dalyvauti prezidento rinkimuose, atsakė: "Atvirkščiai – turiu patikimos informacijos, kad ji nedalyvaus."

Rūpi karjera Europoje

Neoficialiomis žiniomis, A.Kubilius viename pastarųjų susitikimų su D.Grybauskaite jau aptarė jos galimybes siekti naujos kadencijos EK.

Pats premjeras tokių žinių nepatvirtina, nors ir griežtai nepaneigia. "Anksti galvoti apie deleguojamą eurokomisarą. Dabar reikia galvoti, kaip įveikti krizę", – taip atsakė A.Kubilius, paklaustas, ar jau sutarta, kad D.Grybauskaitė bus Lietuvos atstovė ir naujoje EK.

Eurokomisarą deleguoja Lietuvos Vyriausybė. Niekas kitas šio pareigūno paskyrimo procese formaliai nedalyvauja, nors prezidento bent jau neoficialiai atsiklausiama dėl pasirinktos kandidatūros.

D.Grybauskaitės kadencija EK baigsis kitų metų spalį. Vasarą išrinkus naujos sudėties Europos Parlamentą bus pradėta formuoti nauja EK, todėl Lietuvai rugpjūtį arba rugsėjį reikės priimti sprendimą dėl savo deleguojamo komisaro.

Prezidento rinkimai vyks kiek anksčiau, nei baigsis EK kadencija. Tai, kad D.Grybauskaitė neketina siekti Lietuvos vadovo pareigų, gali patvirtinti ir pareiškimai, jog ji turinti "dar beveik metus dirbti EK ir kol kas galvojanti, kaip kuo geriau atlikti šias pareigas iki galo".

Beje, yra tikimybė, kad D.Grybauskaitė bus įrašyta į TS-LKD kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Šio mandato nesunku atsisakyti, jeigu būtų vėl pasiūlyta dirbti EK.

Galėtų kalbėti "į ausį"

Didžioji dalis visuomenės D.Grybauskaitę garbina ir mato kaip dar vieną Lietuvos gelbėtoją. Tačiau yra nemažai politikų, atsargiau ir netgi gana skeptiškai vertinančių D.Grybauskaitės pareiškimus bei sugebėjimus.

Kai kurie politikai, net ir iš valdžią perėmusios centro dešinės koalicijos, nėra patenkinti, kad eurokomisarė gana aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, reikšdama kritišką nuomonę apie valstybės ekonominę padėtį ir finansus. "Reikia sutikti, kad jos pareiškimai kartais yra pernelyg kietakaktiški, peržengiantys tam tikras ribas", – teigė A.Zuokas.

Jis patvirtino, kad vieną didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų valdantys skandinavai uždarė 150 mln. litų kredito liniją, skirtą Lietuvos verslo ir kitiems projektams. Toks sprendimas priimtas po itin niūrias artimiausios ateities perspektyvas žadančių naujojo premjero ir D.Grybauskaitės pareiškimų.

A.Zuokas eurokomisarę vadina viena geriausių biudžeto ir finansų sistemos specialisčių ir mano, kad jos patarimai dažniausiai yra naudingi. Tačiau liberalcentristų lyderis atkreipia dėmesį, kad pastabas dėl Lietuvos padėties ir receptus tai padėčiai gerinti ji galėtų reikšti ne viešai, bet valdžiai "į ausį".

"Norint padėti ir patarti, galima pakalbėti susitikimuose su valdžios atstovais, uždaruose posėdžiuose, o ne iš viešų ir aukštų tribūnų, kai girdi visa Lietuva. Tokiu būdu išsakytos pastabos toli gražu ne visada padeda gerinti padėtį", – pastebėjo politikas.

Kiti eurokomisarai nesibara

Valdančiojoje daugumoje yra ir daugiau nepatenkintų D.Grybauskaitės neretai pernelyg aštriais pasisakymais.

"Ji aiškiai renka sau politinius balus, bet neaišku, kokiam tikslui – kandidatuoti į prezidentus, dar vienai kadencijai EK, dėl viešojo populiarumo, o gal tiesiog todėl, kad nori padėti savo gimtajai šaliai? Reikia pasakyti, kad tai jai sekasi puikiai, nors toli gražu ne visada jos pareiškimai turėtų būti aklai priimami kaip šimtaprocentinė tiesa. Galų gale egzistuoja ir nerašyta taisyklė, kad eurokomisaras neturėtų kritikuoti valdžios, kuri jį delegavo. D.Grybauskaitė akivaizdžiai nesilaiko šios taisyklės."

Taip privačiame pokalbyje užsiminė vienas centro dešinės politikas, nepanoręs viešinti savo pavardės.

Kitų ES valstybių deleguoti eurokomisarai išties nepliekia taip savo šalių kaip D.Grybauskaitė. Pavyzdžiui, EK narys iš Latvijos Andris Piebalgas vos kelis kartus šiemet pasirodė latvių žiniasklaidoje su pareiškimais apie energetikos ES problemas. Bet jis niekur nepriekaištavo savo šalies valdžiai dėl jos vykdomos energetikos politikos.

Opozicija atviresnė

Nuo D.Grybauskaitės kalbų smarkiai nukentėjusi opozicija kalba kiek atviriau. G.Kirkilas neabejoja, kad D.Grybauskaitės tiesioginis dalyvavimas Lietuvos politikoje gali būti padiktuotas jos noro užsitikrinti naujos Vyriausybės paramą tolimesniam darbui EK.

Kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas nenoriai komentuoja D.Grybauskaitės pareiškimus ir jos galimą dalyvavimą ar nedalyvavimą Lietuvos vadovo rinkimuose. "Ji mano auklėtinė, nes būtent mano Vyriausybėje ji buvo finansų ministrė, mes kartu trejus metus dirbome", – sakė A.Brazauskas.

Tačiau paklaustas, kaip vertina eurokomisarės pareiškimus apie Lietuvos padėtį, ekspremjeras užsiminė: "Tokio lygio ir rango specialistui nederėtų lįsti į politiką."

Ne visuomet į dešimtuką

Politologas Laurynas Kaščiūnas teigia, kad eurokomisarė ne visuomet "pataiko" su savo pareiškimais. Pernai D.Grybauskaitė labai daug kalbėjo apie tai, kad Lietuvai gresia nepanaudoti visų ES skiriamų lėšų, nors G.Kirkilo Vyriausybė tvirtino atvirkščiai. Taip ir atsitiko – Lietuva panaudojo visus ES pinigus, o ekspremjeras pareiškė, kad tai buvo padaryta nieko nekeičiant net ir po D.Grybauskaitės grėsmingų įspėjimų.

"Taip, tiesa, ji nebūtinai visąlaik pataiko į dešimtuką, nors paprastai jos pastabos yra vertingos ir teisingos", – sakė L.Kaščiūnas.

Pastarosiomis dienomis eurokomisarės pasakyti žodžiai, kad Lietuvai derėtų "mažinti vartojimą", irgi privertė gūžčioti pečiais daugelį ekspertų.

"Arba ji kažką kitą turėjo galvoje, arba mes kažką ne taip supratome, nes dabartinės krizės sąlygomis kaip tik reikia galvoti apie vartojimo skatinimą, kaip vieną būdų ekonomikoms nesugriūti", – sakė Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Finansų sistemos ekspertas Gitanas Nausėda linkęs manyti, kad D.Grybauskaitė turbūt turėjo galvoje būtinybę mažinti vartojimą ne paprastiems piliečiams, bet valstybei. Numatytosios taupymo programos, pasak jo, ir reiškia valstybės vartojimo mažinimą, nors eurokomisarė ir leidžia suprasti, kad centro dešinės Vyriausybės antikriziniai planai dar nepakankami.