„Tikiuosi, kad šiandien virtuvės šefai padės sulaužyti mitus, kad sveikatai palankus maistas – tai kažkas neskanaus, ką reikia per prievartą į save kišti, valgyti. Taip nėra“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre sakė A. Veryga.

Centre buvo pristatyti patiekalai, parengti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija parengtus receptus ugdymo ir gydymo įstaigoms.

Pristatymo valgiaraštį sudarė vištienos sultinys su viso grūdo makaronais, kesadilja su daržovėmis, šamų filė kepsniukai su šakninėmis daržovėmis, jautienos maltiniai su grikiais ir burokėlių salotomis, varškėčiai su jogurtiniu uogų užpilu, avižinė košė su džiovintais abrikosais ir duonos trupiniais. Kaip sveiki užkandžiai patiekti pjaustyti vaisiais ir daržovės.

„Jau turime paruoštą produktą, kada ugdymo įstaigos, ligoninės, gali suderintus receptus imti ir naudoti, bandyti, degustuoti“, – sakė ministras.

Receptūros yra skelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje. Kaip pažymėjo ministras, jų parengimas nieko nekainavo, asociacija šiame projekte dalyvavo neatlygintinai.

Ministerija su asociacija taip pat ugdymo įstaigoms siūlo pereiti prie švediško stalo maitinimo principo, kada maistą vaikai įsideda savarankiškai.

Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos atstovė Aida Matulevičiūtė pažymėjo, kad taip tiekiant maistą jo atliekų sumažėja nuo 50 iki 90 procentų.

„Sumažėjus maisto švaistymui, nebereikės mokėti už išmetamas maisto atliekas, o sutaupytos lėšos gali būti panaudotos maisto kokybei gerinti“, – sakė A. Matulevičiūtė.

Anot jos, taip galima pigesnius produktus keisti brangesniais – vietoje šaldytos pangasijos iš Lietuvos verslininkų pirkti vietoje augintą šamą ir panašiai.

„Su pangasija yra problema – reali situacija, mes gauname penkis kilogramus pangasijos, kuri yra be papildomo ledo, mes ją atvėsiname, gaunasi du kilogramai. Jei mes skaičiuojame savikainos atžvilgiu, tikrai šamą yra geriau daryti, nes gaunamas šviežias produktas ir tikras skonis“, – sakė asociacijos atstovė.

Tai ne tik sveika mityba, receptūrų pakeitimas, bet ir kultūros keitimas, nes visų mūsų maitinimosi kultūra buvo tokia, kuri nedarė mums garbės, ir mes vaikus mitybos prasme labai gadindavom.

Anot jos, iš Lietuvos tiekėjų perkamo išfiletuoto, be kaulų šamo kilogramas kainuoja 7,5 euro.

Anot asociacijos atstovės, visų patiekalų savikaina skaičiuojama centais, tačiau ir porcijos nedidelės, pritaikytos vaikams.

„Savivaldybėse leidžiama pietų kaina skiriasi leidžiama, visos kainos, kurias mes skaičiavom, kad užtektų produktams, yra centai“, – sakė A. Matulevičiūtė.

„Porcijos šiuo atveju yra šimtas gramų, ir jei mes kabame, kad tai yra 7–11 metų vaikas, 1700 kalorijų turėtų būti sunaudojama per dieną, 25–35 procentai iš to turėtų būti būtent pietūs, kas dažniausiai yra mokykloje. Iki euro telpame praktiškai su visais patiekalais ir vaisiais“, – pasakojo ji.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat tikėjosi, kad ateityje vis daugiau mokyklų pereis prieš švediško stalo principo – kol kas maitinimą taip organizuoja tik kelios mokyklos, daugiausiai Kauno rajone, ir tai keis pačią maisto kultūrą.

„Tai ne tik sveika mityba, receptūrų pakeitimas, bet ir kultūros keitimas, nes visų mūsų maitinimosi kultūra buvo tokia, kuri nedarė mums garbės, ir mes vaikus mitybos prasme labai gadindavom“, – kalbėjo A. Veryga.

„Aš tikiuosi, kad kuo daugiau įstaigų ir laiko pavalgymui skirs daugiau, ne 15–20 minučių, o bent 40 minučių, idealiu atveju – po valandą, kad vaikai patys galėtų maistą įsidėti, įsipilti, pasirūpinti indais, kad jie išmoktų elgtis su maistu, kaip reikėtų, o ne bėgti, lėkti, ne ryti, ne griebti, o valgyti kultūringai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.