Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) prezidentės Dovilės Juodkaitės, šiuo metu veikianti nedarbingumo vertinimo sistema neatliepia didelės dalies neįgaliųjų poreikių, nes negalia nėra tik medicininis, bet ir socialinis reiškinys, o sistema nėra orientuota į „įgalinimą ir dalyvumo didinimą“.

„Dabartinė sistema konstatuoja tik medicinines būkles arba nustato ko žmogus negali, teikia finansinę pagalbą, bet paslaugų ir realios pagalbos poreikių bei kasdieninių sunkimu, ji neatliepia“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Juodkaitė.

Anot forumo, šiuo metu Seimo komitetuose svarstoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūloma negalios nustatymo reforma sulaukė aršios opozicinių partijų kritikos, žmonių su negalia bendruomenė gąsdinama neigiamomis reformos pasekmėmis, raginama pasirašyti reformą stabdančią peticiją. Trečiadienį šis paketas bus svarstomas Socialinių reikalų komitete.

Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), jungiantis 15 didžiųjų nacionaliniu mastu veikiančių negalios organizacijų, sako pritariantis reformai ir laiko ją būtina. 

Ilgai laukta reforma

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija praėjusią savaitę nepritarė neįgalumo nustatymo sistemos pertvarkai – komisija pasiūlė Seimui projektą grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tobulinti.

Projektą dar svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o vėliau – Seimas.

D. Juodkaitės teigimu, reformos apimtyje finansinė parama neįgaliems asmenims nemažės, tačiau bus nustatomos pagalbos paslaugos arčiausiai žmogaus esančiose savivaldybėse, bus išplėstos paramos formos, techninių ir kitų pagalbos priemonių prieinamumas ir kiti individualiai būtini pagalbos būdai.

„Tai reikšminga reformos dalis, kuri didins socialinių paslaugų prieinamumą, skatins savivaldybes plėsti paslaugų spektrą“, – sakė forumo prezidentė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ji teigė, jog neįgaliųjų organizacijos su ministerija dėl minimos reformos bendradarbiauja kaip niekad glaudžiai, kad teisės aktai atitiktų tarptautinius standartus ir bendruomenės lūkesčius, o svarbiausia – nepablogintų esamos situacijos.

Įvairių negalios organizacijų atstovai sako palaikantys kuriamą vieno langelio sistemą, kuri padės identifikuoti kiekvieną neįgalų asmenį šalyje bei suteikti būtent jam reikiamą pagalbą ir nepaliks nežinioje.

Apako ir nesulaukė pagalbos

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis teigia, jog dabar organizacijoms pačioms tekdavo atlikti minimo vieno langelio sistemos paslaugas.

„Pavyzdys – jaunas žmogus, gyvenantis Skuode, apako. Jis dvejus metus niekur neišėjo iš savo namų, negavo paslaugų, pagalbos priemonių, nes jis pats nežinojo, sistema jo nematė ir nelabai kam rūpėjo. Šeima pasirūpino, jis pavalgęs, saugus, du prarasti metai. Po dvejų metų jis rado vieno nario kontaktą, mes buvom tas vieno langelio principas, kur ką galima gauti, padėjome grįžti į gyvenimą, suteikėm nemažai paslaugų“, – pasakojo V. Balčikonis.

Anot jo, minimas asmuo įsijungus organizacijai pradėjo dirbti, įsigijo būstą, tad jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai.

Pavyzdys – jaunas žmogus, gyvenantis Skuode, apako. Jis dvejus metus niekur neišėjo iš savo namų, negavo paslaugų, pagalbos priemonių, nes jis pats nežinojo, sistema jo nematė ir nelabai kam rūpėjo.

„Tam, kad nereiktų laukt dvejų metų, reikia sistemos, kuri tą žmogų paimtų į institucijas, kurios teikia paslaugas, grąžintų į gyvenimą, darbo rinką su reabilitacinėmis priemonėmis, mokymais. Mes labai tikimės iš tos naujos sistemos, kad ji rūpinsis žmogumi“, – sakė pavaduotojas.

Šiuo metu žmogui įgijus, pavyzdžiui, regėjimo negalią, pasak pavaduotojo, dėl garsinių knygų tenka kreiptis į vieną įstaigą, dėl techninių priemonių į kitą, dėl asmeninio konsultanto eiti į savivaldybę ir pan., tad neaiškumų kildavo net ir tiems, kurie ilgai gyvena lydimi negalios.

Diskriminuojančios situacijos

Kurčiųjų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaišnora teigė, jog vertinant pokyčius labai svarbus planuojamas informacijos prieinamumo didinimas.

„Iki šiol pamiršdavome apie informacinės aplinkos prieinamumą. Jos prieinamumas nebūtinai susijęs su gestų kalba, tai gali būti gestų, brailio raštu, gali būt lengvai suprantama kalba ir kas yra svarbiausia – garsinė, vaizdinė, rašytinė, sakytinė informacija ir jos pritaikymas įvairioms formoms. Tai įtraukta į įstatymą“, – sakė K. Vaišnora.

Jo teigimu, šiuo metu sistemoje esama ydingų spragų, kurios diskriminuoja pačius neįgaliuosius.

„Žmonės su skirtingomis negaliomis ateina vertinimui, o klausimai bendri – tai ydinga. Ateina kurčiasis žmogus, klausia: ar tu sugebi apsirengti, sugebi pavalgyti? Šie klausimai keisti tam žmogui, žeminantys. Turėjome diskusiją, kad kai bus vertinamas neįgalus žmogus, tie klausimai bus suskirstyti pagal negalią“, – teigė pirmininkas. 

K. Vaišnora antrino kolegoms, kad pokyčių labai reikia.

„Suprantame, kad ne viskas klosis šimtu procentų gerai, kaip patepta sviestu, ypatingai kelis metus bus gal ir chaoso ir visko, bet tikrai neprieštaraujame ir galvojame, kad patys principiniai dalykai reformos sudėti tikslingai. Tai nėra noras ministerijų, valstybės nuskriausti žmogų ir atimti tas išmokas, nežinau, iš kur tie signalai kyla?“ – spaudos konferencijoje teigė ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Rasa Kavaliauskaitė.

Jautėsi užribyje

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ pirmininkė Dana Migaliova teigė, jog jos atstovaujami žmonės daug metų jautėsi užribyje ir negaudavo paslaugų, o reforma bus garantas, kad tokios paslaugos savivaldybėse taps prieinamos.

Jos teigimu, neįgaliuosius globojantys asmenys ne visuomet informuojami, jog sutrikusio intelekto vaikas turi teisę lankyti mokyklą, gauti padėjėją, privaloma pavežimo paslauga ir kt.

Žmonės su skirtingomis negaliomis ateina vertinimui, o klausimai bendri – tai ydinga. Ateina kurčiasis žmogus, klausia: ar tu sugebi apsirengti, sugebi pavalgyti?

„Pati esu motina suaugusio jauno vyro, kuriam 43 metai, jam reikia pagalbos 24 val. per parą, mes ne tik neturim teisės sirgti, neturim teisės net numirti, nes nežinom, kas bus ateity“, – sakė pirmininkė.

LNF nariai yra parengę vieningą raštą, kuriame išdėstyti visų organizacijų siūlymai koreguoti ir papildyti tam tikras teikiamų įstatymų nuostatas, tarp kurių – didesnis negalios organizacijų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir paslaugų teikimą ir kiti pasiūlymai. Raštas išsiųstas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir reformą svarstantiems Seimo komitetams.

LNF primena, kad šiuo metu žmonėms su negalia skiriama finansinė parama yra nepakankama, tą įrodo itin aukšti žmonių su negalia skurdo rizikos rodikliai, taip pat tyrimai, atskleidžiantys, kad minėtos išmokos dažnai nepadengia su negalia susijusių išlaidų.

Reaguodamos į žmonių su negalia bendruomenės nerimą, organizacijos atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus reformai, asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalia iš naujo nebus vertinama. Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas pasibaigs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.

Vertintų gebėjimus

Pagal Seimui rugsėjį pateiktas pataisas būtų vertinama ne tik negalią turinčių žmonių sveikatos būklė, bet ir įsitraukti į darbą ir viešą gyvenimą trukdančios kasdienės gyvenimo kliūtys. Negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu: siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

Neįgaliųjų sistemos finansavimas 2023 metais turėtų būti 16,3 mln. eurų didesnis nei šiemet – įvairioms reikmėms numatyta 394 mln. eurų.

Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, negalią turi virš 147 tūkst., arba apie 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.