„Šiuo metu investuoju į akcijas. Perku auksą, tik ne fizinį. Kol kas tiek“, – kalbėjo barista Rūtenis Lekerauskas, paklaustas, ar ruošiasi pensijai, nors ji dar toli.

Būsimai pensijai kas mėnesį Rūtenis atideda dešimtadalį savo atlyginimo. Tą daryti teks dar ilgai, nes Lietuvoje pensinis amžius po truputėlį ilginamas iki 65-erių. Taip pat – būtinasis stažas, nuo kurio priklauso pensijos dydis. Nuo sausio jis dar pailgėjo – iki 33 metų.

„Vidutiniškai dabar žmonės dirba 38 metus. Čia mes neišsišokame ir neverčiame per ilgai būti darbo rinkoje“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tie, kas pensija dar nesirūpina, tą daryti primena valstybė. Šių metų pradžioje „Sodra“ kvies į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius, pilnamečius, pradėjusius dirbti, ir tuos, kurie prieš trejus metus kaupimo atsisakė. Jų turėtų būti 5 tūkst. daugiau nei pernai.

„Jeigu žmonės norės, galės atsisakyti to kaupimo. Apsispręsti laiko turės iki birželio 30 d.“, – sakė M. Šiurkus.

Antros pakopos pensijų kaupime aktyviai ar neaktyviai dalyvauja apie 1,5 mln. žmonių. Ir jie pernai patyrė seniai regėtą nuosmukį. Fondų grąža smuko 14 proc.

„Karas Ukrainoje – to pasekmė išaugusios resursų kainos, joms išaugus padidėjo infliacija. Dėl to centriniai bankai ėmė kelti palūkanų normas. Visos tos dedamosios susidėjo į tai, kad šie metai nebuvo patys geriausi“, – situaciją aiškino Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.

Labiausiai svyravo jaunimui skirti pensijų fondai. Jų grąža krito 15 proc. Kam pensija arčiau, prarado mažiau. Žmonės raginami nepulti bėgti iš kaupimo fondų. Esą pernai jie pralošė, o po keliasdešimties metų išloš.

Tai yra loterija – gali pasisekti arba ne. Manau, valstybė šioje loterijoje neturėtų dalyvauti.

 

„Vidutinė grąža investuojant į akcijas, paskui šiek tiek į obligacijas, siekia apie 6–7 proc. per ilgą laikotarpį. Vien tik investuojant į akcijas grąža gali siekti ir iki 10 proc. per metus“, – ramino T. Gudaitis.

Sukaupę kone 11 tūkst. eurų ir jau įsigiję anuitetą vidutiniškai prie pensijos kas mėnesį prisideda 63 eurus. Tik vienetai prisiduria 350 eurų.

„Didžiausias išmokas gauna tie, kurie įsigijo standartinį pensijų anuitetą be paveldėjimo galimybės, o mažiausias išmokas gauna įsigijusieji atidėtąjį anuitetą, t. y. kad jis bus pradėtas mokėti vėliau“, – teigė „Sodros“ Anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė.

Kai kurie politikai įsitikinę, kad toks kaupimas orios senatvės neužtikrina ir siūlo antrą pakopą naikinti.

„Tai yra loterija – gali pasisekti arba ne. Manau, valstybė šioje loterijoje neturėtų dalyvauti. 223 mln. eurų ,galėtų panaudoti gerokai naudingiau“, – savo nuomonę išsakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Ministerija nesvarsto leisti pasitraukti iš kaupimo ar atsiimti sukauptas lėšas.

„Turtas, kuris yra sukauptas, visos antros pakopos įmokos, siekia arti 6 mlrd. eurų. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu mes visus tuos pinigus išdalintume ir sakytume, kad galite juos išleisti. Kas bus, kai tie žmonės sulauks tos pensijos?!“ – įžvalgomis pasidalino T. Gudaitis.

„Kol kas dar pasirinkau nekaupti pensijų kaupimo fonde. Turiu kur tuos pinigus dėti. Ypač šiuo metu, kol esu studentas“, – atviravo Rūtenis.

Jau kaupiantys išeiti iš sistemos dabar negali, tačiau gali pasinaudoti įmokų atostogomis ir metams sustabdyti kaupimą.