„Pabėgome kankinami baimės, su stipriu skausmu palikome šeimą, namus ir savo mažus vaikus. Išvažiavome tam, kad išsaugotume savo gyvybę ir ieškotume galimybių prašyti prieglobsčio gyventi laisvėje, kad nereikėtų susidurti su žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu“, – anksčiau BENDRA.lt pasakojo Carlosas.
Kubietis Carlosas su gyvenimo drauge Sonia atvyko į Lietuvą bėgdamas nuo galimo įkalinimo. Jų istoriją galima rasti čia.
Vėliau į mūsų šalį atvyko ir šios poros vaikai. Kad ir pagaliau būdami visi kartu, jie negali būti ramūs – Carlosas ir Sonia išgyvena, kad jų atžaloms iki šiol mūsų šalyje nebuvo suteiktas prieglobstis.
„Kai vaikai atvyko į Lietuvą, kreipėmės į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio jiems. Po kelių vaikų apklausų Migracijos departamentas atmetė prieglobsčio prašymą, motyvuodamas tuo, kad vaikams Kuboje negresia pavojus“, – BENDRA.lt situaciją nupasakojo Carlosas.
Migracijos departamento sprendime, su kuriuo susipažino ir BENDRA.lt, teigiama, kad šios poros vaikams Lietuvoje nebus suteiktas prieglobstis, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu nebuvo identifikuota aplinkybių, jog Kuboje jiems grėstų mirties bausmė ar kankinimai.
Pabėgome kankinami baimės, su stipriu skausmu palikome šeimą, namus ir savo mažus vaikus.
Humanitarinę ir teisinę pagalbą pasienio migrantams teikiančios organizacijos VšĮ „Siena grupė“ vadovas Mantautas Šulskus pridėjo, kad neaišku, kodėl, bet Migracijos departamente šiai šeimai buvo patarta kreiptis dėl prieglobsčio vaikams, o ne šeimos sujungimo. Pastaroji procedūra esą būtų buvusi paprastesnė ir trumpesnė.
Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakciją pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą Lietuvoje gavę asmenys gali pasinaudoti teise į šeimos sujungimą. Pastarasis reiškia mūsų šalyje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimą ir gyvenimą čia, kad būtų išsaugota šeima.
I. Česonės nuotr.
„Daug auklių – vaikas be galvos“
„Vaikai nebus išsiųsti iš Lietuvos. Jie gaus leidimą gyventi šeimos sujungimo pagrindu. Bet tai jau užtruko visus metus ir neaišku, kiek dar laiko reikės. Be to, nepaisant to, kokį statusą turi vaikai, jie Lietuvoje privalo eiti į mokyklą“, – akcentavo M. Šulskus. Vis dėlto mokyklos vaikai, pasak Carloso, nelanko jau ilgą laiką, nors teoriškai tokia galimybė egzistuoja.
Migracijos departamentas antrino, kad įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatyta, jog nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą ar programas.
„Taigi, tokiems asmens teisė mokytis yra garantuojama nepriklausomai nuo to, ar jiems suteiktas prieglobstis, ar ne“, – aiškino Migracijos departamento atstovai.
M. Šulskus regi šios šeimos situacijoje institucijų aplaidumą – mat tėvai kreipėsi į ne vieną ugdymo įstaigą, kad jų vaikai būtų į jas priimti.
„Tėvai kreipėsi į kelias mokyklas, bet kadangi jų vaikų statusas nėra aiškus, mokyklos nenorėjo jų priimti. Be to, išgirdę neigiamą atsakymą tuo metu, tėvai tikėjosi sugrįžti į mokyklas po poros mėnesių, jau turėdami vaikams suteiktą leidimą gyventi Lietuvoje. Jie manė, kad prieglobsčio suteikimas neužtruks ilgai. Matau šią situaciją kaip „daug auklių – vaikas be galvos“. Tėvai jau turi leidimą gyventi Lietuvoje, jais rūpinasi atitinkamos organizacijos, jie dalyvauja integracijos programose, bet niekas nesugebėjo užtikrinti, kad vaikai nuo pernai metų rugsėjo pradėtų eiti į mokyklą. Tad mes, „Sienos grupė“, pasirūpinome, kad šie vaikai bent būtų priimti į „Padėk pritapti“ dienos centrą, kur paprastai priimami tik lankantys ugdymo įstaigas. Tačiau jie padarė išimtį – priėmė į popamokinį klubą, ekskursijas – tai šioks toks švietimas“, – pasakojo M. Šulskus.
Laikas tiksi, o kubiečių šeimos vaikų situacija kol kas nesikeičia – vaikų tėvams tiesiog svyra rankos.
Teismas ir bylos medžiaga – nevieši
Kova dėl galimybės, kad vaikams vis dėlto būtų suteiktas prieglobstis, persikėlė į teismą.
Carlosui ir jo vaikams ginče atstovaujantis „ReLex“ advokatas, vadovaujantis partneris Rytis Satkauskas, Bendra.lt paaiškino, kad prieglobsčio prašymas atmestas, tačiau teismas panaikino šį sprendimą, o vėliau Migracijos departamentas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Šiuo metu byla nagrinėjama LVAT. Galutinio sprendimo teks palaukti, tačiau kaip ir visos prieglobsčio bylos ji yra nevieša“, – komentavo advokatas.
LVAT teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Lukoševičienė antrino, kad ne tik byla nagrinėjama neviešame teismo posėdyje, tačiau ir visa bylos medžiaga yra nevieša. Posėdis, pasak jos, paskirtas šių metų liepos 24 d.
Pasak R. Satkausko, akivaizdu, kad neigiamas sprendimas neatitinka vaikų intereso: „Jei teismas patenkintų Migracijos departamento skundą ir paliktų galioti sprendimą nesuteikti prieglobsčio, vaikai Lietuvoje būtų neteisėtai.“
Tuo metu Migracijos departamento atstovai nurodė, kad savo sprendimo argumentų žurnalistams nepateiks – jie bus išdėstyti teisme.
I. Česonės nuotr.
Migracijos departamentas: remiamės naujausia Teisingumo Teismo praktika
BENDRA.lt pateiktame Migracijos departamento komentare teigiama, kad departamentas nekomentuoja prieglobsčio prašytojų bylose esančių asmens duomenų, aplinkybių ir kitos informacijos.
„Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar vyksta teisiniai ginčai, savo argumentus departamentas pirmiausia išdėstys teismui. Kiekvienas prieglobsčio prašymas yra vertinamas individualiai ir analizuojama visa užsieniečio byloje esanti informacija – tiek paties užsieniečio pateikta, tiek ir Migracijos departamento surinkta“, – aiškinama komentare.
Kalbant apie bendrą praktiką ir neminint konkrečių asmenų, tuo atveju, jei tėvams buvo suteiktas prieglobstis, tai reiškia, kad tėvų baimė patirti persekiojimą buvo laikyta pagrįsta. Jei vaikams atsisakyta suteikti prieglobstį, vadinasi, vaikams nekyla persekiojimo rizika, aiškina Migracijos departamentas.
Tokiais atvejais Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad valstybės narės nėra įpareigotos suteikti tarptautinę apsaugą prieglobstį Lietuvoje jau gavusių užsieniečių šeimos nariams, jei tiems šeimos nariams nekyla individuali persekiojimo rizika.
Naujausi komentarai