Rusų protestuose – mažuma

Tik rusų ir ukrainiečių šaknų turintis visuomenininkas Olegas Šurajevas nuo karo pradžios organizuoja įvairiausius protestus – nuo baltarusiškų vilkikų stabdymo pasienyje iki protestų prie Vokietijos ambasados.

„Dabar darėme protestą, kur reikėjo registruotis iš anksto, užsirašyti vardą, pavardę. Mačiau, kad apie trečdalis žmonių, kurie registravosi, buvo žmonės su rusiškomis pavardėmis“, – sakė O. Šurajevas.

Tačiau pripažįsta, kad tarp protestuotojų – jų labai mažai. Tarp jų – daugiausia jauni asmenys, kuriems dar tenka įrodinėti savo tėvams, gyvenantiems Lietuvoje ne pirmą dešimtmetį, ką daro Rusija.

„Lietuvos rusai yra kitokie, jie yra ne V. Putino rusai. Taip, vis dar, manyčiau, turime stiprią dalį tų žmonių, kurie vis dar gyvena praeities kompleksuose, kurie dar vartoja tą toksišką informaciją“, – teigė O. Šurajevas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vykstant rusų protestams Latvijoje, sakoma, kad lyginti Lietuvos ir Latvijos rusų nereikėtų. Pasak verslininko Viktoro Votoncovo, tai visiškai skirtingos aplinkose gyvenantys žmonės. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos rusams buvo suteikta pilietybė, priešingai nei kitose Baltijos šalyse.

„Labai daug žmonių iškart gavo pilietybę. Dėl to tie žmonės mažiau integravosi į Estijos ar Latvijos visuomenę“, – aiškino V.  Votoncovas.

Visuomenių skirtumus brėžia ir tai, kad Latvijoje rusakalbiai sudaro vos ne pusę visų gyventojų, tarp jų – visuomenininkai, aktoriai, kiti garsūs žmonės, kurie ir formuoja visuomenės nuomonę. Lietuvoje rusų gyvena tik apie 5 proc., tad ir rusiškų televizijos programų beveik nėra. Lietuvos rusai informacijos ieško svetur.

„Televizoriais tapo šiuolaikiniai telefonai – viskas yra „YouTube“, viskas iki šiol veikia, kažkokie fragmentai vis tiek atskrenda“, – komentavo tapytojas Rodionas Petrovas.

Lietuvos rusų pozicija

Lietuvos rusai vis dar yra nustumiami į paraštes, sako verslininkas V. Voroncovas.

Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?..

„Parašyti vieną postą feisbuke, kad Lietuvos rusai yra mūsų visuomenės dalis, – per mažai. Ypač dabar, tokiu sudėtingu laikotarpiu, kada vyksta karas“, – manė jis.

V. Voroncovas socialiniuose tinkluose griežtai pasisako prieš karą Ukrainoje ir imperialistinį V. Putino režimą. Anot jo, taip galvoja ir daugiau Lietuvoje gyvenančių rusų, tačiau pripažįsta, kad tai – mažuma.

„Man trūksta prezidento vaidmens šioje situacijoje. Kodėl jis nebendrauja su rusakalbiais, kodėl nėra susitikimų? Reikia surengti kažkokį bendrą susitikimą – 200 rusų, 300 rusų, 1 tūkst. rusų...“ – įsitikinęs verslininkas.

Klaipėdoje gyvena didžiausia rusų bendruomenė Lietuvoje – apie trečdalis visų uostamiesčio gyventojų yra rusakalbiai.

„Aš galiu ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti tuos, kurie laikosi ne prokremlinės pozicijos, o labai aiškios pozicijos ginant Ukrainą. Pagarba tiems Klaipėdos rusakalbiams“, – tikino Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė.

O likusieji, manoma, apie karą Ukrainoje linkę nutylėti arba nuomonėmis dalijasi tik uždarose socialinių tinklų grupėse.

„Tikriausiai, jų dauguma nepalaiko karo – aš taip tikiuosi. Bet ar jie nepalaiko V. Putino ir Rusijos?.. Aš spėlioju, bet man atrodo, kad daugelis nepalaiko Ukrainos“, – šnekėjo O. Šurajevas.

„Dauguma žmonių tikrai prieš karą.  Bet kalbant apie Ukrainos palaikymą, labai sunku pasakyti“, – antrino R. Petrovas.