Gruodį sportinę karjerą sustabdęs LPOK prezidentas lengvaatletis Mindaugas Bilius sako, kad esminis komiteto siekis yra išplėsti parolimpinės rinktinės sportininkų Tokijo parolimpinėse žaidynėse 2020 skaičių iki 17, tačiau valstybei neskiriant didesnio finansavimo, dėmesio neįgaliųjų sporto problemoms, taip pat atsisakius finansuoti neįgaliųjų gydytojus, rinktinė išgalės turėti tik 10-13 sportininkų.

Daugiausia priekaištų LPOK vadovas dėl vykdomos sporto reformos turi Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovui Edžiui Urbanavičiui. Jis piktinasi, jog pinigai neįgaliųjų sportui iš bendro sporto finansavimo krepšelio skiriami be jokių kriterijų, o „vadovo nuožiūra“.

„Dabar situacija yra „labai graži“: gydytojų nebėra, departamento vadovas E. Urbanavičius pasakė tiesiai šviesiai, kad mūsų reikalas yra gydytojai. Kai kreipėmės į gydytojus, manau, visi žinote, kad kainos yra įspūdingos, mums tai yra brangu. Nežinau, ar departamento, ar valstybės požiūris yra, kad sportininkams gydytojų nereikia, nors aš tai suvesčiau į vieną žmogų“, – sakė jis.

Anot jo, LPOK, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija ir Lietuvos aklųjų sporto federacija gauna mažesnį finansavimą, nei Lietuvos kurčiųjų komitetas, nelygybę jis įžvelgia ir dėl to, jog skirstant finansavimą parolimpinės žaidynės prilygintos kurčiųjų žaidynėms.

„Tai kai ką parodo, nes per tris organizacijas sportuojančiųjų yra per 3 tūkstančiai, kurčiųjų yra 600. Mažesnis žmonių skaičius, bet tokie pinigai yra skiriami „dėl aukšto meistriškumo“ ir dėl „aukšto meistriškumo masiškumo“. Viską aš suprantu. Visos negalios yra vienodos, lygios (...). Bet kai klausiu departamento vadovo, kodėl negalime būti prilyginami olimpiniams čempionams, olimpinėms žaidynėms, jis labai aiškiai atsako, kad yra varžybų rangas – atstovaujamų valstybių skaičius valstybėse, atstovaujamas sportininkų skaičius, varžybų žinomumas“,  – pažymi M. Bilius.

Jis pabrėžia, kad parolimpinėse žaidynėse dalyvauja 160 valstybių, atstovaujamų 4500 sportininkų, skiriamos kvotos šalims, tuo metu kurčiųjų žaidynėse dalyvauja apie 3 tūkst. sportininkų, o kvotų nėra, tik privalomi įvykdyti normatyvai.

Anot LPOK atstovų, iš viso neįgaliųjų sportui šiemet skirta 516 tūkst. eurų, komitetas iš valstybės gavo apie 100 tūkst. eurų – tai sudaro apie 30 proc. viso LPOK biudžeto, likusią dalį skiria rėmėjai.

„Su šia suma neįgaliųjų sportas funkcionuoja, bet negalime išvežti visų sportininkų į startus, – sakė LPOK sekretorius Paulius Kalvelis. – Gyvename sunkiai, bet jei nebūtų partnerių, neįsivaizduoju, kas nutiktų neįgaliųjų sportui“.

M. Bilius tikina, kad finansavimas neįgaliųjų sportui nekinta jau dešimt metų, o už tai atsakingas KKSD vadovas.

Čempionų treneris išvyko dirbti į statybas Norvegijoje

P. Kalvelis pabrėžia, kad sporto klubų finansavimas šiemet taip pat sumažėjo, tuo metu neįgaliesiems vaikams į sporto mokyklas taip pat užkertamas kelias patekti, nes daugelis trenerių nenori dirbti su neįgaliaisiais - anot jo, dėl šių priežasčių parolimpinė rinktinė sensta.

„Tai aiškus signalas, kad grandinė, pradedant nuo pačių jauniausių iki žengiančių į parolimpines aukštumas, tikrai neveikia“, – sakė jis.

Kai treneris mato, kad iš sporto nebegali išmaitinti savo šeimos, jam nieko nebelieka daryti tik su ašaromis išvažiuoti į užsienį.

Jis taip pat priminė, kad Rio de Žaneiro žaidynėse golbolo rinktinei tapus olimpine čempione, vyriausiasis treneris Karolis Levickis atsisakė savo posto ir išvyko dirbti į Norvegiją statybose, nes „valstybė negalėjo garantuoti oraus atlyginimo“.

„Kai treneris mato, kad iš sporto nebegali išmaitinti savo šeimos, jam nieko nebelieka daryti tik su ašaromis išvažiuoti į užsienį. Nors tas darbas, kurį jis dirbo, jam patiko,  buvo sukurta visa treniravimosi sistema, kuri pradėjo nešti dividendus ir šiandien su Lietuvos komanda nori terniruotis visi pasaulio lyderiai“, – teigė P. Kalvelis.

M. Bilius sakė, kad LPOK sieks, jog K. Levickis grįžtų.

„Likus metams iki Tokijo žaidynių, manau, kad kažkas išeis. Žinau, kad išeis“, – sakė M. Bilius.

P. Kalvelis taip pat pažymi, kad golbolo rinktinei salės nuomai 2018-aisiais KKSD skyrė pinigų tik dviems mėnesiams – anot P. Klavelio, KKSD nepateikia atsakymo, kodėl taip yra.

M. Bilius džiaugiasi, jog didėja visuomenės dėmesys neįgaliųjų sportui, ypač po laimėjimų Rio de Žaneiro olimpiadoje, kur aukso ir sidabro medalius iškovojo ir pats M. Bilius. Anot jo, sportas kai kuriems neįgaliesiems ne tik padeda kabintis į gyvenimą, bet ir gelbsti gyvybes.

„Kai pradėjau pats sportuoti, ėjau reabilitaciją. Susitikau dešimt žmonių, su kuriais vakarais nueidavome, sėdėdavome reabilitacijos centre, visi dešimt buvo po traumų. Iš dešimties vienintelis aš nesakiau to dalyko – visi bandė nusižudyti. Tai daug ką pasako. O sportas labai padeda, sportas gali iš to „ištraukti“. Mes pirmaujame pagal savižudybes, o tai yra nesąmonė. Neįgaliųjų sportas tam ir yra, kada tu varžaisi ne tik su konkurentais, bet ir su savo negalia“, – sakė jis.

Jis pažymi, kad problemas LPOK sprendžia bendradarbiaudami su užsienio partneriais, pavyzdžiui, komitetas šiuo metu pasirašo sutartį su Japonijos Hiracukos miestu, turinčiu neįgaliesiems pritaikytas sporto bazes – sutarta, kad parolimpiečių delegacijos su treneriais galės nemokamai atvykti į sporto stovyklas šiame mieste iki pat 2020-ųjų.

KKSD vadovas: problemų nekilo prieš skirstant biudžetą

KKSD generalinis direktorius E. Urbanavičius sako, jog lėšos skirstomos pagal pačių LPOK ir neįgaliųjų sporto federacijų patvirtintus kriterijus, kuriuose esminis dalykas yra sportininkų pasiekimai, o klausimų dėl finansavimo proporcijų LPOK ir pats M. Bilius nekėlė prieš skirstant biudžetą. Anot jo, bendrai neįgaliųjų sportui skiriami pinigai, anot jo, priklauso nuo bendro sporto finansavimo ir nuo bendro neįgaliųjų gyventojų Lietuvoje skaičiaus.

„Kasmet diskutuojama su neįgaliaisiais dėl kriterijų skirstant jų biudžetą, bet dėl biudžeto kiekio, proporcijos tarp sveikųjų ir neįgaliųjų biudžeto, niekada klausimo nekėlė – pirmą kartą tai išgirdome tik televizijos laidoje penktadienį ir tą pačią dieną gavome parolimpinio komiteto raštą, kuriuo jie kreipiasi paaiškindami, kaip yra. Bet tuos klausimus buvo galima užduoti ir prieš skirstant biudžetą. Pats M. Bilius pas mane lankėsi departamente, klausiau, ar viskas tvarkoje, ar nėra kažkokių nesutarimų, sakė, kad viskas gerai“, – BNS teigė E. Urbanavičius.

Jis pažymėjo, jog sportas nėra valstybės prioritetinė sritis ir finansavimas jai iš esmės nesikeičia jau daug metų.

„Medikais iš esmės niekada parolimpiečiai nebuvo valstybės aprūpinti, nes olimpiniame centre parolimpiečiai niekada nebuvo rengiami. Dabar visos sporto šakos vienodai medikais turi rūpintis pačios ir surasti tuos specialistus, kaip ir kitus, su kuriais dirbs: vadybininkus, visų kitų paslaugų teikėjus. Jie čia neišskirtiniai, kadangi sako, kad turi būti su visais lygūs, tai jie tokie ir yra. O jei biudžetas mažas – kaip minėjau, proporcija priklauso nuo neįgaliųjų, tenkančių bendram gyventojų skaičiui“, – sako KKSD vadovas.

Tarp ilgalaikių LPOK tikslų yra siekis, kad Lietuvos sportininkai atstovautų šaliai visose 22 parolimpinėse vasaros sporto šakose, taip pat dalyvautų žiemos parolimpinėse žaidynėse. Taip pat ketinama sukurti ilgalaikę komunikacijos strategiją, neįgaliųjų sportininkų žemėlapį, ketinama sukurti ir parolimpinio judėjimo ženklą neįgaliųjų sporto populiarinimui.

Lietuvoje yra apie 245 tūkst. neįgaliųjų.