„Praėjusiais metais patikrinome apie 122 tūkst. Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių piliečių. Tikrinome juos per kontržvalgybinę prizmę ir pažeidumą. Tai iš jų Migracijos departamentui kaip keliantys grėsmę yra įvardinti apie 1415 asmenų“, – žurnalistams Seime per spaudos konferenciją apie naujausią grėsmių Lietuvos saugumui ataskaitą teigė D. Jauniškis.

Pasak jo, daugiausia įtarimų sulaukia į Lietuvą atvykstantys gyventi ar dirbti tie Baltarusijos piliečiai, kurie yra dirbę ar tarnavę valstybinėse Baltarusijos institucijose ar kituose režimui reikšminguose sektoriuose.

„Piliečiai, kurie kažkada yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar valstybės institucijose, valstybinėse įmonėse ar strategiškai reikšminguose sektoriuose – jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką. Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų čia gyventi ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pažymėjo VSD vadovas.

Taip pat tarnybų akiratyje dažnai atsiduria ir nuolat tarp Lietuvos ir Baltarusijos keliaujantys asmenys, pažymi D. Jauniškis.

„Kitas aspektas – nuolat tarp šalių keliaujantys Baltarusijos piliečiai, kurie čia kelis mėnesius dirba kažkokį darbą, vėliau grįžta į Baltarusiją, kur prabūna pakankamai ilgą laiką. Žinant padidėjusį Baltarusijos spec. tarnybų agresyvumą, mums kyla mažai abejonių, kad visi šitie žmonės yra ignoruojami ir paliekami ramybėje. Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno jų yra prieinama specialiųjų tarnybų, kiekvienas yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – sakė VSD vadovas.

„Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – pabrėžė D. Jauniškis.

Bandė verbuoti Baltarusijos ar Rusijos žvalgyba

Vis daugiau piliečių kreipiasi į žvalgybos tarnybas ir praneša, kad juos bandė užverbuoti priešiškų valstybių pareigūnai, savo VSD direktorius.

Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgyba intensyvina savo veiklą prieš Lietuvą ir verbuoja į kaimyninę šalį vykstančius asmenis, bando rekrūtuoti ir diasporos atstovus. Pranešta, kad praėjusių metų pabaigoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu.

Nors nepateikė detalių skaičių, kiek konkrečiai VSD gavo kreipimųsi dėl bandymo verbuoti, D. Jauniškis pažymėjo – tokių atvejų vis daugiau.

„Skaičiaus tikrai neįvardinsiu, bet jis tikrai yra nemažas“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Matome didelį pavojų, kad taip nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis ir darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą.

„Vis daugiau ir daugiau piliečių kreipiasi, pasakydami tuos faktus, kad jie buvo ar verbuoti pasienyje, ar buvo prie jų prieinama būnant Baltarusijoje, ar lankantis Kaliningrade. Noriu pasidžiaugti piliečių sąmoningumu ir pilietiškumu. Žmonės neslepia, ateina ir atvirai pasipasakoja“, – pasakojo VSD vadovas.

Tuo metu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Elegijus Paulavičius priminė, kad 2022 m. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, numatantys, jog šnipinėjimą vykdę, tačiau apie tai prisipažinę ir su šalies institucijomis bendradarbiaujantys asmenys yra atleidžiami nuo atsakomybės.

„Ką svarbiau šiandien pasakyti, kad įstatymas numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tuomet, kai žmonės prisipažįsta arba pasako faktą, kad į juos kreiptasi, (jie – ELTA) verbuoti. Turbūt, čia yra ta geresnė žinia. Turbūt šiandien turėtume skatinti piliečius, kurie susidūrė su tokiais atvejais, tiesiog kreiptis tiesiogiai į VSD arba AOTD“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Įspėja dėl provokacijų rinkiminiu laikotarpiu

Šiais metais Lietuvoje vyksiančiais rinkimais domisi valstybei priešiškos šalys, sako D. Jauniškis. Todėl, jo teigimu, labai tikėtina, kad paveikti rinkimų rezultatus bandys tiek Kinija, tiek Rusija.

„Matome labai didelį susidomėjimą rinkimais. Tiek prezidento rinkimai, tiek parlamento“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, sakė D. Jauniškis.

Anot jo, neatmestina, kad tam gali būti pasitelktos tiek informacinės kampanijos, tiek kibernetinės atakos.

„Mes matome daug rizikų: yra informacinės kampanijos ir galimai atakos prieš kritinę infrastruktūrą ar prieš transporto sektorių, siekiant sukelti chaosą rinkimų metu“, – sakė D. Jauniškis, pridurdamas, kad tokiu atveju gali būti išplatinti apgaulingi pranešimai apie padėtus sprogmenis.

„Mes galime išgirsti, kad daugelyje apylinkių yra padėti sprogmenys, taip sukeliant chaosą ir nutraukiant rinkimų procesą“, – teigė VSD direktorius.

Visgi, pasak jo, galimybe paveikti rezultatus ar sutrikdyti rinkiminį procesą šiuo metu labiausiai suinteresuota Kinija.

„Tai ypač aktualu Kinijai dėl mūsų vykdomos politikos Taivano atžvilgiu. Jiems ypač svarbu pakeisti ir turėti mažiau priešiškai nusiteikusias jėgas parlamente Kinijos atžvilgiu“, – sakė VSD direktorius.

„Rusija užsiėmusi karu Ukrainoje, tačiau neatmestina, kad informaciniai bei kibernetiniai išpuoliai gali būti vykdomi ir Rusijos“, – pridūrė jis.

2024 m. Lietuvoje vyks treji rinkimai. Lietuvos piliečiai rinks prezidentą, Seimą bei valstybės atstovus Europos Parlamente.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.