Paukščiai iš viso pasaulio susibūrė mokytojos namuose

„Ši mano kolekcija – atsitiktinumas, – sako Pakruojo rajone gyvenanti V. Kirnienė, paprašyta papasakoti, nuo ko viskas prasidėjo. – Maždaug prieš 20 metų mano mama sugalvojo, kad aš kolekcionuoju paukštelius. Net nežinau, kodėl jai šovė tokia mintis, bet ji nupirko man keturis stiklinius paukštelius. Tokia ir buvo pradžia. Šiaip niekada nieko nekolekcionuodavau, o tada ir pradėjau.“

Ji pažymi, kad nerenka jokių atvirukų, pašluosčių, servetėlių – tik paukščių skulptūrėles. Ieško estetiškų, kuo panašesnių į tikrus paukščius. Tiesa, būna ir taip, kad ji skulptūrėlėje mato paukštį, o kiti neįžvelgia.

V. Kirnienės kolekcijos paukščiai – iš stiklo, krištolo, porceliano, paprasto ir šamotinio molio, drožti iš medžio ar kitų augalų, padaryti iš kriauklelių, metalo. Yra devyni paukščiai iš druskos. Labai daug ančių – apie 50, bet jos visos skirtingos, visos išpieštos rankomis.

Kriterijai: kolekcininkė renkasi tokias skulptūrėles, kurios ne tik estetiškos, bet ir kuo panašesnės į tikrus paukščius. / V. Kirnienės asmeninio archyvo nuotr.

„Man labiausiai patinka paukščiai ši natūralių akmenų – ametisto, įvairaus kvarco, granito, malachito, onikso. Tokių turiu apie 30. Bene daugiausia paukščių yra iš švediško, čekiško Bohemijos stiklo ir Venecijos (Murano salos) krištolo. Yra ir Vokietijos porceliano, skandinaviško medžio ir molio“, – vardija kolekcininkė.

Man labiausiai patinka paukščiai ši natūralių akmenų – ametisto, įvairaus kvarco, granito, malachito, onikso. Tokių turiu apie 30.

Daugumą paukštukų ji nusipirko pati. Nemažai jų yra parsivežusi iš kelionių po užsienio šalis. Važiuoja į kokią šalį, taip po vieną du ir parsiveža, jei aplanko vienos kelionės metu kelias šalis – iš kiekvienos po vieną. Štai ir dabar neseniai vieną iš Maroko parsivežė, kitą – iš Portugalijos, iš Ispanijos jau nesivežė, nes turėjo. Daugiausia iš kelionės yra parsivežusi keturias penkias statulėles.

„Siųstis, keistis statulėlėmis nemėgstu. Kartais perku iš prekiautojų sendaikčiais, tai tie, kurie žino apie mano pomėgį, vis palieka. Tada paimu net ir tas, kurios man nelabai patinka, nes nesmagu atsisakyti – kitą kartą nepaliks, jeigu būsiu labai išranki, – pasakoja Vitalija. – Šeima, draugai kartais parveža skulptūrėlių iš kelionių ar dovanoja papuošalų su paukščiais, bet tų kitos paskirties paukščių nedaug turiu.“

V. Kirnienės asmeninio archyvo nuotr.

Paukščiai įkurdinti trijose kolekcijai skirtose spintelėse, keliose lentynose. Daug stiklinių skulptūrėlių kažkada teko padėti vonioje ant palangės, nes, kaip pasakoja Vitalija, vis atvažiuodavo tokių svečių, kurie labai norėdavo jomis pažaisti, – teko padėti ten, kad nesudužtų.

Vis dėlto ne visų paukščių gyvenimas jos namuose būna sėkmingas. „Kai pirmą kartą buvau Prahoje, dar nerinkau tų paukščių, tad ir jų parduodamų nemačiau. Kai nuvažiavau antrą kartą, kolekciją jau buvau pradėjusi rinkti, tad atrodė, kad suvenyrų parduotuvėse – vien įvairiausi stikliniai paukščiai. Nusipirkau tada juodą stiklinę gervę. Parvažiavome sėkmingai, viskas gerai. Pasistačiau ant spintelės, dariau dureles ir ta juoda gervė nuskrido ant grindų“, – iki šiol apgailestauja kolekcininkė.

V. Kirnienės asmeninio archyvo nuotr.

Suvenyriniai paukščiai, pasak jos, dažniausiai atspindi šalį, kurioje pirkti, puošiami jai būdingais tautiniais raštais ir spalvomis. Skandinaviški, pavyzdžiui, neperkrauti, kaip ir skandinaviški baldai. Kiti būna labai ryškūs, margi, spalvingi.

Kiek jai kainavo surinkti tokią paukščių kolekciją, Vitalija nelabai gali įvardyti. Tiesa, pamini turinti ir tikrai vertingų skulptūrėlių. Pavyzdžiui, Meiseno porceliano manufaktūros gaminį. Toks paukštis pačiame Meiseno porceliano fabrike kainuoja, jos žiniomis, apie 400 eurų, o ji sendaikčių turguje nusipirko vos už 3 eurus, nes žmonės tiesiog nežinojo, ką parduoda. Brangesni ir rankų darbo gaminiai, pavyzdžiui, rankomis išpieštas paukštis, kurį jai parvežė dovanų ir Meksikos.