GAMTOS ŠAUKSMAS

Pavasarį sielą budina meilė

Pavasarį visa, kas gyva, ima šokti meilės ir atsinaujinimo šokį. Kiekvienam pažįstama „pavasario karštligė“: svaigulys, pakylėjantis sielas, kai tamsias žiemos dienas keičia saulėtas pavasaris. Gamtoje pavasarinis jaudulys prasideda kur kas anksčiau negu apie tai praneša mūsų kalendoriai. Tuo tarpu astronominio pavasario pradžia laikomas lygiadienis, kuris šiemet bus fiksuojamas kovo 20 dieną.

Apima nerimas

Rytais ore susilietusios snapais sukasi varnos, pasigirsta ilgesingi katinų murkimai. Medžiai dar tylūs, be lapų, tačiau jų pumpurai išbrinkę, o po žieve jau pradeda tekėti syvai.

Atbunda gyvūnai, juos apima pavasario nerimas. Gamtos jėgos energingai ieško vietos pasaulyje.

Žmones taip pat apima nerimas. Pasak grožio ir stiliaus namų „Viva“ vadovės Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės, vos tik atšyla, moteris apima tikra grožio isterija. Kirpėjos, stilistės pluša, kaip ir prieš Kalėdas, Naujuosius metus.

Moterys ne tik keičia plaukų spalvas, šukuosenų stilių, trumpina sijonus ir siaubia parduotuves, trokšdamos atnaujinti savo garderobą. Jos atakuoja ir sporto klubus. „Kitonija Gym“ administratorė patvirtino, jog kiekvienais metais kovo, balandžio mėnesiais moteris apima sportavimo manija.

Perka „sargius“

Kita pavasarinė manija - dietos. Apie efektyvius liesėjimo būdus diskutuojama gatvėje, darbe, sporto klube. „Kamelijos“ vaistinės darbuotoja patvirtina, jog pavasarį padidėja liekninančių preparatų paklausa. Taip pat labai perkami įvairiausi vitaminai, o šiemet dėl užsitęsusių virusinių susirgimų nenuslūgsta ir vaistų nuo peršalimo poreikis. Dar viena, tik atšilus orams itin perkamų prekių grupė,- preparatai nuo alergijos, įvairiausia kosmetika ir... prezervatyvai.

Apie artėjantį pavasarį kai kurie barai ir kavinės paskelbė jau vasario mėnesį: centre net keli užsidarė remontui, palikdami „ant ledo“ ten įpratusius pietauti žmones.

Pavasarį sveiką gyvenimo būdą puoselėjantys žmonės badauja ir kitaip valo organizmą. Mat kovo, balandžio mėnesį kepenys, atsakingos už organizmo švarą, tampa pačios aktyviausios. Atšilęs oras žmones skatina švarintis ir iš išorės: šeimininkės šveičia butų langus, vyrai dažniau plovyklose blizgina automobilius.

Sumažėja mirčių

Specialistų teigimu, kovą sumažėja mirčių. Ne tik todėl, kad mažėja silpninančių organizmą peršalimo ligų. Ryškesnė saulė, šiluma, šviesa sukuria komforto pojūtį, sustiprina imuninę sistemą, stabilizuoja kraujotaką. Todėl pavasarį sumažėja depresijų.

Žmonės, kaip ir gyvūnai, turi jautrias kankorėžines liaukas, kurios veikia jų elgesio sezoniškumą. Dėl šviesos stygiaus ir hormoninių pokyčių žiemą sustoja, o pavasarį sustiprėja gyvūnų dauginimosi instinktas. Nors moksliškai ir nebuvo nustatyta, statistika rodo, jog kūdikiai dažniau gimsta pavasarį bei vasarą. Tačiau ne pavasarį vyro organizme daugiausia būna vyriško hormono testosterono, o spalio mėnesį. Taip gamta pasirūpino, kad palikuonys šį pasaulį išvystų ne žvarbią žiemą, o pavasarį ar vasarą.

Vieversys grįžo

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko ornitologo Gedimino Gražulevičiaus, daugybę metų fiksuojančio pokyčius gamtoje, vieni pirmųjų pavasario pranašų - išsprogę karklai, vadinamieji „kačiukai“, ir vieversio sugrįžimas. Šis paukštelis Kuršių nerijos nacionaliniame parke pastebėtas jau vasario 11 d. Šiemet anksti parskrido keršulis - vasario 5 d. Į gimtinę grįžę paukščiai jau gieda sutuoktuvių giesmes. Pirmieji sugrįža patinai. Jie skuba užsiimti kuo geresnę teritoriją. Parskridusios patelės pirmiausia apsižiūri, ar patinka joms teritorija, tada atkreipia dėmesį ir į patiną. Kovo pirmojoje pusėje būna sugrįžusi didžioji dalis paukščių. Yra labai tikslių paukščių, kaip čiurlys, kuris visada parskrenda gegužės 9-11 dienomis.

Daugybė metų registruojantis paukščių grįžimo datas, G. Gražulevičius teigė, jog paukščius labiausiai veikia dienos ilgumas. Tada suaktyvėja jų lytinės liaukos, ir, nepaisydami blogų oro sąlygų, jie parskrenda.

Kovas - jėga

Pasak Klaipėdos laikrodžių muziejaus muziejininkės Indrės Šliužinskaitės-Macijauskienės, nors kalendorinis pavasaris prasideda šiandien, kovo 1-ąją, astronominio pavasario pradžia - kovo 20 dieną 8 val. 20 min., kai visoje Žemėje, išskyrus ašigalius, dienos trukmė beveik lygi nakties trukmei. Šis momentas, kada Saulė yra dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio per Zodiako žvaigždynus) susikirtimo taške, vadinamas pavasario lygiadieniu.

Astronominio pavasario ir Zodiako rato pradžia žymima Avino ženklu. Jis siejamas su gyvybės upe, su nieko nepaisančia, nepailstančia, veržliai plūstančia jėga. Astrologės Violetos Liaugminienės teigimu, Avinas tapatinamas su pirmuoju elementu - ugnimi. Ir iš tiesų - pavasario jėgos - it nerami, kaitri liepsna. Senovėje kariai žiemai grįždavo pailsėti, o kovo mėnesį vadai vėl pradėdavo žvalgytis į kaimynų žemes. Todėl kovas laikomas karo dievo Marso mėnesiu.

Spėdavo orus

Anot Etnokultūros centro darbuotojos Loretos Stonkutės-Balsienės, pagal tris pirmąsias kovo dienas žmonės spėdavo, koks bus pavasaris, vasara, ruduo. Jeigu kovo mėnesį griaudėdavo griaustinis, būdavo pranašaujamas atšalimas. Aukštaitės merginos tikėjo, kad nusiprausus kovo pirmosios sniegu, veidas bus visus metus baltas. Kovo 4-oji, Šv. Kazimiero diena, laikyta vyturėlio švente, nes „nuo jo giesmės sniegas tirpsta“. Tačiau rytų aukštaičiai nelaukė kovo pradžioje vyturėlio čirenimo: tada būsią nederlingi metai. Kovo 10 d. liaudyje siejama su paukščių parskridimu. Iš šios dienos oro valstiečiai prognozavo netolimos ateities orus: jeigu tą dieną pašąla, dar 40 dienų šals.

Sinoptikai ne tokie drąsūs prognozuodami. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus meteorologės Juditos Navašinskienės, per pastaruosius 40 metų kovo mėnesį iš neigiamos į teigiamą temperatūra „perlipa“ maždaug 10-15 dienomis. Paskutiniuosius dešimt metų kovo mėnesį temperatūra svyruoja nuo +4,7 iki -3,7 laipsnių Celsijaus. Kol kas sinoptikai nežada atšilimo. Tad tikrojo pavasario dar teks palaukti.