Didžioji dalis, 2248 asmenys, Lietuvos pilietybę įgijo išsaugodami ir kitos šalies pilietybę. Tai daugiausia žmonės iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Didžioji dalis šių žmonių yra litvakai ir jų palikuonys, kurie tarpukariu ar sovietmečiu pasitraukė iš Lietuvos ir apsigyveno kitose šalyse. Antrąją didelę grupę sudaro lietuvių palikuonys, kurie taip pat su antrąja išeivijos banga išvyko iš Lietuvos į JAV, Braziliją“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Du penktadaliai netekusių Lietuvos pilietybės žmonių pasirinko tapti Vokietijos ir Jungtinės Karalystės piliečiais.

Anot Migracijos departamento, praėjusiais metais Lietuvoje gyveno 2904 žmonės be pilietybės, 2018 jų buvo 3193, o 2017 – 3320.

„Tai yra gera tendencija. Pagrindinė priežastis, kodėl mažėja šis skaičius, tai žmonės tampa Lietuvos piliečiais. Kitos, smulkesnės, priežastys – mirtis, kitos šalies pilietybės įgijimas“, – sakė E. Gudzinskaitė.

2018 metais pilietybė buvo suteikta 2405 žmonėms, jos neteko – 1003 asmenys.