Kertasi KET punktai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Juozas Sykas tikino, kad visuomenė be reikalo įsivaizduoja, jog pėsčiasis,  atsidūręs pėsčiųjų perėjoje, visais atvejais yra teisus.

"Turėjau tokių bylų, kuriose pėsčiasis buvo partrenktas automobilio ir sužalotas perėjoje, tačiau pats nukentėjusysis buvo pripažintas kaltu. Ne vieną tokią bylą teko nutraukti, mano sprendimai buvo skundžiami teismams, bet galiausiai palikti galioti manieji. Labai gaila, tačiau pasitaiko įvairių atvejų, kai teisininkams tenka ginčytis ir bylinėtis iki nukritimo, o pėstieji lieka kalti", – kalbėjo prokuroras.

J.Sykas, susipažinęs su Susisiekimo ministerijos parengtomis KET pataisomis, pastebėjo, jog siūlymas nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį, problemos neišspręs.

"Bėda ta, kad šiuo metu konkuruoja du KET punktai. Vienas jų kalba, kad vairuotojas privalo praleisti įžengusį į perėją pėsčiąjį, o kitas pažymi, jog pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį (taip pat ir perėją) leidžiama tik tuomet, kai jie įsitikina, kad tai saugu. Tačiau realybėje nutinka štai kas. Pėsčiasis partrenkiamas pirmojoje eismo juostoje, vos tik įžengia į perėją. Ir tokiu atveju vairuotojas teisme aiškina, kad nespėjo sustabdyti automobilio, nes žmogus neįsitikino, ar saugu kirsti perėją", – aiškino J.Sykas.

Prokuroras siūlo ties pėsčiųjų perėja pažymėti specialią salelę.

"Gal dviejų kvadratinių metrų ar mažiau užtektų. Svarbu, kad būtų sutarta tvarka, kaip paženklinti vietas ties nereguliuojamomis pėsčiųjų perėjomis. Tokiu atveju nekiltų diskusijų, turi ar neturi vairuotojas prievolę praleisti pėsčiąjį. Tokios bylos būtų sprendžiamos daug greičiau, nereikėtų krūvos ekspertizių. Nes realybėje mes juk nežinome, kokiu greičiu į perėją įėjo žmogus, o kokiu tiksliai greičiu gatve važiavo automobilis", – argumentavo J.Sykas.

Idėja įneš destrukcijos?

Klaipėdos advokatas Mindaugas Kepenis pastebėjo, šiuo metu galiojančių KET visiškai užtenka. Anot jo, problemų kyla dėl bendros kultūros.

"Užsienyje užtenka vos veidu atsisukti į perėją – visi vairuotojai sustoja. Aišku, kad pėsčiasis turi teisę įžengti į perėją, o vairuotojas privalo stabtelėti. Tačiau turi būti techninė galimybė sustabdyti mašiną. Klausimas, kada žmogus įkels koją į perėją? Jei padarysime zonas, į kurias įžengus pėstiesiems vairuotojai privalės stabdyti automobilius, vadinasi, turės būti atsakomybė. Tai reiškia, kad dvi bobutės stovės toje zonoje ir plepės, o policininkas už kampo galės bausti vairuotoją. O gal pastovėjęs šioje zonoje žmogus nueis savo keliais šaligatviu toliau? Neįmanoma reglamentuoti visko iki begalybės. Neparašysi, kiek žingsnių turi žengti pėsčiasis, kad visi kiti įsitikintų, jog jis tikrai eis per gatvę. Aš manau, kad normaliam žmogui viskas suprantama – į perėją žengiame apsidairę ir įsitikinę, kad yra saugu, vairuotojai stabdo automobilius išvydę pėsčiuosius ir lėtina greitį prieš perėjas", – kontrargumentus žėrė M.Kepenis.

Advokatas kėlė klausimą, jei piešime linijas ir ant šaligatvių, tad ką teks vadinti pėsčiųjų perėja.

Galime prieiti iki absurdo. Perėja negali tęstis iki begalybės.

"Atsakymas štai kur – jei nors vienas, pavyzdžiui, pėsčiasis, laikytųsi šių taisyklių, jokių avarijų niekada gyvenime neįvyktų. Galime prieiti iki absurdo. Perėja negali tęstis iki begalybės. Toks siūlymas tik įneš destrukcijos", – pastebėjo M.Kepenis.

Miestiečiai pageidauja šviesoforų

Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, norintis tokias pataisas registruoti svarstyti, įsitikinęs, kad saugumo salelės visiems laikams užbaigtų pėsčiųjų ir vairuotojų barnius.

"Du KET straipsniai kertasi. Nudažius metrą šaligatvio, viskas keičiasi. Užlipai ant to metro, istorijos pabaiga, jau esi perėjoje. Nei ginčytis, nei bylinėtis. Nereikėtų Vyriausybei išradinėti dviračio, o turėtume horizontalųjį ženklinimą pakeisti", – tikino G.Vaičekauskas.

Socialiniame tinkle šią idėją aptarinėję klaipėdiečiai vis dėlto tvirtino, kad ne salelės, o šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos suteikia žmogui saugumo.

Mygtuko paspaudimu įsijungiantys šviesoforai didmiesčiuose efektyviausiai sustabdo net judriausią eismą.